Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
54°30′43″š. pl. 24°05′45″r. ilg. / 54.5120°š. pl. 24.0958°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Alytaus |
| Savivaldybė | Alytaus rajonas |
| Gyvenvietė | Punia |
| Adresas | Kauno g. 1 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1863 m. |
| Stilius | neobarokas |
Kitos reikšmės – Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Punios kaimo vakarinėje dalyje, Kauno g. 1, prie Punelės ir Nemuno santakos, į rytus nuo Punios piliakalnio. Manoma, kad senoji bažnyčia iki XIX a. vidurio stovėjo šiek tiek į rytus link piliakalnio, kur dabar stovi mūrinė šv. Jurgio koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1425 m. Pasakojama, kad bažnyčią statyti paliepęs Ldk Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje kabo šio kunigaikščio portretas.[1] Ldk Kazimieras Jogailaitis 1492 m. jai skyrė 2 kapas grašių, 1503 m. Ldk Aleksandras iš Punios dvaro, Simno dvaro ir kitų dvarų skyrė dešimtinę. Manoma, kad tada buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, nes jos akte pažymėta, kad pirmosios bažnyčios nėra. 1513 m. įkurta parapinė mokykla (veikė su pertraukomis). XVI a. viduryje Punios klebonijai priklausė 23 dūmai. 1677 m. minima, kad bažnyčia yra sena. Ji 1688 m. perstatyta.
1702 m. švedai nužudė Punios kleboną ir sudegino miestelį. Bažnyčia, atrodo, nesudegė, kadangi 1747 m. minima pakrypusi, kiauru stogu; bažnyčios didysis altorius senas ir griūvantis. Punios klebonas Juozapas Klikovičius dalyvavo 1831 m. sukilime, slapstėsi (1837 m. areštuotas Kalvarijoje).
1857 m. per miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Klebono Zagorskio ir parapijiečių rūpesčiu 1857–1863 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (architektas Konstantinas Suchodolskis) – jau trečioji Punios bažnyčia, šįkart durimis atsukta į miestelį, nebe į dvarą. Sulenkėjusioje parapijoje lietuvybę skleidė kunigas Paukštis (nuo 1900 m. kas antrą sekmadienį pamokslai pradėti sakyti lietuvių kalba). 1944 m. bažnyčia apgriauta, klebonų Algio Turčinsko ir J. Kavaliausko rūpesčiu 1952–1955 m. suremontuota.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčios architektūra – baroko ir klasicizmo junginys.[2] Bažnyčia neobarokinė, su 2 bokštais, tarp kurių yra žemesnis laužyto silueto frontonas. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis.
Apeinamą altorių puošia šv. Kazimiero ir šv. Stanislovo skulptūros. Tai retenybė Lietuvoje, kai pagrindiniame altoriuje yra ne tikėjimą globojantys šventieji, o šalį (šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas) ir vietovę (šv. Stanislovas vaizduojamas Punios herbe). Pagrindinis altoriaus paveikslas yra keičiamas: per religines šventes šv. apaštalas Jokūbo paveikslas pakeičiamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslu.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Punios šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Alytusinfo.lt (tikrinta 2023-04-15).
- ↑ šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia Punioje. Visitbirstonas.lt (tikrinta 2023-04-15).
- ↑ Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Arskc.lt (tikrinta 2023-04-15).