Pūkas (peilis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pukas)
Tradicinis puukko su beržine rankena ir geležtės grioveliu
Šiuolaikinis puukko „Ahti Tikka“, gaminamas kompanijos Kivikangas
Pukų rankenų galai
Šiuolaikinis puukko su grioveliu ir jo makštis

Puukko, pūkas (suom. puukko) – tradicinis vienašmenis suomiškas peilis tiesia geležte, nešiojamas makštyje prie diržo, naudojamas kaip įrankis, taip pat ir kaip ginklas. Priskiriamas universaliems nelenktiniams peiliams. Ašmenys išlenkti, paprastai daugiausia prie smaigalio, nugarėlė (bukasis kraštas) tiesi. Nugarėlė leidžia nykščiu ar kita ranka spausti geležtę ir padidinti pjovimo jėgą.
Pūkus naudoja kaip įrankius, dažniausia drožinėti medienai, doroti žuviai ar skerdienai. Medžioklinių pūkų smaigalys kartais kiek paslinktas priekin (ašmenų pusėn), kad būtų lengviau dirti kailį ir skrosti žvėris, o geležtė palyginti trumpa, maždaug tokio pat ilgio kaip ir rankena.

Anksčiau pūkus suomiškai vadino veitsi 'peilis', bet vėliau juos ėmė vadinti puukko ('peilis medine rankena'), kad būtų galima atskirti nuo kitokių peilių.

Rankena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradicinių pūkų rankena paprastai medinė (ąžuolas, uosis), kaulinė, raginė (šiaurės elnio ar briedžio rago), iš pušies žievės ar iš presuotos tošies (tošies sluoksniai statmeni peilio išilginei ašiai).
Klasikinių pūkų rankenos neturi jokios gardos, tad pirštai gali nuslysti ant ašmenų, tačiau tai nėra svarbu, kadangi pūkas nėra duriamasis ginklas, o pjovimo įrankis (ne veltui pūkui virstant finka, kuri yra ir duriamasis ginklas, atsirado S formos skersinukas, duriant apsaugantis pirštus). Pūkų, skirtų žuviai ar žvėrims darinėti, rankenos ties geležte gali būti praplatėjusios, kad apsaugotų pirštus nuo slydimo, kai ranka sušlampa nuo žuvies ar žvėries kraujo. Šiuolaikinių gamyklinių pūkų rankenos dažniausiai plastikinės.
Rankena neretai baigiasi pastorėjimi, ar jos galiukas kiek palenktas, kad pūką būtų patogiau išimti iš makšties.

Geležtė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradicinio pūko geležtė dažniausiai būna trumpesnė už rankeną, jos ilgis būna lygus plaštakos pločiui (90-120 mm). Drožinėtojai, medžiotojai ir odžiai mėgsta trumpesnes geležtes, staliai, dailidės ir statybininkai – ilgesnes.
Saamių leuku, kuris naudojamas kaip įrankis, skirtas naudoti laukinėje gamtoje, turi iki 40 cm ilgio geležtę, o dar senesni pūko tipo peiliai turėjo iki 50 cm ilgio geležtes, bet tai jau buvo nebe šiaip peiliai, o skramasaksai.
Tiek gamyklinės, tiek kalvių kaltos pūkų geležtės dažnai yra sluoksninės – plonas labai kieto plieno (paprastai tai tiglinis plienas, gautas iš limonito) sluoksnis iš abiejų pusių padengtas minkštesnio metalo sluoksniais. Tokios geležtės rečiau lūžta ir lengviau galandamos. Iki XIX a. Suomijoje beveik visa geležis buvo lydoma iš limonito (pvz., balų rūdos). Ji buvo labai gryna ir tinkama tigliniam plienui gaminti. Retkarčiais geležtės turi griovelius, kas jas palengvina ir sustandina.

Makštis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciškai makštys daromos iš odos arba iš tošies. Makšties viduje gali būti medinis įdėklas geležtei fiksuoti. Pūkas į makštį įkišamas giliai (lieka kyšoti pusė rankenos ar tik rankenos galiukas), makštyje jis laikosi dėl rankenos trinties su makštimi. Makštis tvirtinama prie diržo arba kabinama ant kaklo. Jei makštis kabinama po kaklu, tuomet ji neretai uždaroma dangteliu.
Šiuolaikiniuose suomiškuose statybininkų kombinezonuose ar kareivių kovinėje aprangoje specialiai numatytos vietos pūkų makštims pritvirtinti.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suomijoje pūkas yra neatskiriama buities dalis. Pūko gavimas neretai reiškia, kad berniukas ar mergaitė – jau suaugęs žmogus. Vyrų ir moterų pūkai nedaug kuo skiriasi. Moteriški neretai kiek trumpesni, turi puošnesnes makštis ir pritaikyti maistui doroti.
Suomijoje pūkas yra kasdieninis peilis, naudojamas medžioklėje, žūklėje, sode, sandėliuose jais atidarinėja dėžes…
1977 m. Suomijoje buvo uždrausta viešose vietose nešioti daiktus, kurie gali būti panaudoti kaip ginklas. Nuo tada pūkus retai bepamatysi viešai, tačiau jie ir toliau naudojami namų ūkyje, medžioklėje ir žūklėje. Statybininkai neretai eina pietauti su pūkais, kurie yra jų darbo įrankis. Kaimo vietovėse parduotuvėse galima pamatyti žmones medžiotojų apranga su pūkais.

Viešose vietose pūkus gali nešioti tik kariškiai. Pūkai yra vienintelis civilinis daiktas, kuri kareiviai gali nešioti su uniforma. Neretai šauktiniai ateina į kariuomenę su savo pūkais. Karininkai dažnai nešioja savo kurso pūkus.
Suomiško automato Rk-62 (rusiško AK-47 versija) peilis durtuvas yra pūko tipo.

Pūko giminystė su suomišku peiliu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pūkų gamintojas IIsakis Jarvenpaa (Iisakki Järvenpää) nuo 1888 m. buvo peilių tiekėjas Rusijos imperatoriaus dvarui. Todėl dar iki Spalio revoliucijos pūkai buvo žinomi ir populiarūs Rusijoje (tuo metu Suomijos kunigaikštystė buvo Rusijos imperijos dalis).
Pūkus TSRS-Suomijos karo metu suomiai kareiviai naudojo kaip kovos peilius. Todėl 1940 m. Raudonosios Armijos ginkluotę papildė žvalgo peilis NR-40, kuris buvo sukurtas tobulinant (pritaikant koviniams tikslams) pūką. Šis peilis atstovauja rusiškajai specializuotai pūkų versijai, kuri vadinasi suomiškas peilis arba finka.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]