Prostaglandinai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Prostaglandinaihormonai, biologiškai labai aktyvūs junginiai, kurių esama ne tik žmogaus, bet ir kitų gyvūnų organizme bei augaluose. Iš pradžių buvo manoma, kad juos gamina tik prostata, dėl to buvo parinktas toks jų pavadinimas. Yra apie 20 natūralių prostaglandinų. Ypač daug jų yra spermoje ir vaisiaus vandenyse, gimdos endometriume (gleivinėje), galvos ir nugaros smegenyse, skydliaukėje; maži kiekiai yra riebaliniame audinyje, antinksčiuose, kiaušidėse, skrandyje, žarnyne ir kt. Prostaglandinų koncentracija labai padidėja artėjant ovuliacijai, o mėnesinių metu jie pasiekia maksimumą gimdos gleivinėje. Be to, kai kurių prostaglandinų koncentracija padidėja progesterono sekrecijos metu, bet sumažėja pirmojoje moters ciklo fazėje. Per didelė arba per maža jų koncentracija gali sukelti kai kuriuos mėnesinių sutrikimus arba nevaisingumą.

Funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis prostaglandinų biologinis poveikis – jie skatina lygiųjų raumenų susitraukimus, ypač gimdos ir kiaušintakių. Jie taip pat dalyvauja įvairiose dauginimosi sistemos grandyse, turi įtakos spermatozoidų judrumui bei kiaušialąstės judėjimui kiaušintakiu. Prostaglandinų stoka yra susijusi su nepakankamais raumenų susitraukimais gimdymo metu, per ilgu nėštumu, o perteklius gali sąlygoti savaiminį persileidimą ir per ankstyvą gimdymą. Todėl šie hormonai yra naudojami akušerijoje siekiant optimizuoti su gimdymu susijusius procesus.