Privatusis kapitalas
Privatusis kapitalas (angl. private equity) – plačiąja prasme privačiuoju kapitalu vadinami nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriais nėra prekiaujama vertybinių popierių rinkoje. Tačiau šiuo metu privačiojo kapitalo terminu dažniausiai vadinami du tarpusavyje daugiau ar mažiau susiję verslai. Vieno jų, rizikos kapitalo (angl. venture capital), atstovai finansuoja mažas bendroves, pradedančias savo verslą, dažnai informacinių technologijų ar kitoje sparčiau augančioje srityje. Antrojo, svertinio išpirkimo (angl. leveraged buyout, LBO) verslo, atstovai įsigyja jau veikiančių bendrovių, turinčių stabilius pinigų srautus.[1]
Privačiojo kapitalo investicijos daromos reliatyviai trumpam laikotarpiui – planuojant „išėjimą“ iš įmonės po 3–8 metų. Dėl tokio savo pobūdžio privačiojo kapitalo fondai suaktyvina įmonių įsigijimų ir pardavimų rinką. Dažniausiai bendrovę įsigiję privačiojo kapitalo fondai ją restruktūrizuoja, pertvarko – parduoda nereikalingą turtą, atskiria nepagrindinius verslus, o gautas lėšas panaudoja įmonei įsigyti pasiskolintoms lėšoms grąžinti. Dažnai privačiojo kapitalo fondai kartu atsiveda samdytus specialistus, kurie prisideda prie įsigytos įmonės valdymo ir veiklos vystymo.[2]
Kita vertus, investicinių fondų struktūros (ypač vadinamųjų rizikos kapitalo fondų), duodančios ne tik finansų, bet ir vadybinį potencialą, gali būti kaip alternatyvos bankų finansavimui. Kartu su finansiniu investuotoju savininkas dalijasi ir valdymą, ir, aišku, pelną – toks modelis ypač aktualus vidutiniam verslui. Tai vienas iš rizikos valdymo mechanizmų. Dažnai finansiniai investuotojai padeda sudėlioti strategiją, padidina verslo našumą, mat ateina į kompaniją turėdami savo žinių ir patirties, kaip tą padaryti. Be to, išeidamos sugeba padidinti verslo vertę, rasti investuotojų. Savo ruožtu investuotojai į įmonę, kurioje keletą metų buvo rimtas privačiojo kapitalo fondas, žiūri kaip į solidesnę. Tai kaip ir papildoma garantija investuotojui.[2]
Investicijų bruožai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visos privačiojo kapitalo investicijos turi tam tikrų panašumų:[1]
- privačiojo kapitalo lėšas dažnai sudaro turtingų šeimų ar asmenų, universitetų fondų, pensijų fondų lėšos, patikėtos privačiojo kapitalo bendrovei ar fondui fiksuotam (iki 10 metų) laikotarpiui;
- privačiojo kapitalo bendrovės ar fondai paprastai įsigyja akcijų kiekius, leidžiančius priimti svarbiausius bendrovės valdymo sprendimus;
- tobulinamas įsigytos bendrovės valdymas ir įvairiais būdais didinamas pelningumas;
- privačiojo kapitalo bendrovės investuoja fiksuotam laiko tarpui, paprastai trunkančiam nuo 3 iki 10 metų;
- privačiojo kapitalo investicijų pelnas paprastai gaunamas parduodant bendrovę ar jos dalį už didesnę kainą, nei įmonė buvo įsigyta. Neretai tai daroma pasitelkiant vertybinių popierių rinką pirminio akcijų platinimo (angl. initial public offering, IPO) būdu.
Sandorių rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal sandorio struktūrą privačiojo kapitalo sandoriai gali būti skirstomi į dvi pagrindines grupes:[2]
- Išpirkimo sandoriai (angl. buy-out): finansuojami paskolomis (angl. leveraged buyout, LBO), vykdomi vadovybės (angl. management buyout, MBO) ir kt.
- Rizikos kapitalo sandoriai (paprastai konkretiems projektams finansuoti): plėtros finansavimas (angl. expansion capital); pradinis finansavimas (angl. start-up capital).
Stambiausios įmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausos privačiojo kapitalo bendrovės pasaulyje, pagal „Private Equity International“ duomenis:[4]
|
Privatusis kapitalas Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2018 m. rizikos ir privačiojo kapitalo fondų investicijos Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas – per metus investuota 23,7 mln. Eur. Didžiausi sandoriai vyko su Lietuvos įmonėmis, žinomomis ir už šalies ribų: „Caffeine Roasters", „Audimas", „Pardavimo aparatai", „Freor", „Kelprojektas" ir kt. Bendros rizikos ir privačiojo kapitalo fondų investicijos nuo 2010 m. iki 2018 m. pabaigos siekė 111,6 mln. Eur.[5] Privačiojo kapitalo įmones Lietuvoje vienyja Lietuvos rizikos ir privačiojo kapitalo asociacija.[6]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- David Stowell. Investment Banks, Hedge Funds, and Private Equity.
- David Carey. King of Capital: The Remarkable Rise, Fall, and Rise Again of Steve Schwarzman and Blackstone.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Versus: Naujieji kapitalizmo karaliai Archyvuota kopija 2010-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- Verslo Klasė: Finansų rinkų valdovai[neveikianti nuoroda]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Verslo Klasė – Finansų rinkų valdovai[neveikianti nuoroda]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Versus – Naujieji kapitalizmo karaliai Archyvuota kopija 2010-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bloomberg: Carlyle Trails Blackstone as Private-Equity Firms Race to Move Beyond LBOs
- ↑ 2011 Private Equity International’s ranking of the world’s largest private equity firms.
- ↑ https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/fondu-investicijos-i-lietuvos-imones-iskeliavo-111-mln-eur-186301
- ↑ https://vca.lt/en/ Archyvuota kopija 2020-06-07 iš Wayback Machine projekto.