Receptorius (molekulė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Branduolio receptoriaus veikimo schema (angliškai)
Branduolio receptorių ligandai (angliškai)

Receptorius (lot. receptio 'priėmimas') – ląstelėje esantis baltymas, atsakingas už signalų iš aplinkos priėmimą ir ląstelių tarpusavio atpažinimą.

Visų receptorių pagrindinė funkcija – priimti signalą iš aplinkos ir jį perduoti toliau į ląstelę. Taip reguliuojami ląstelės vidiniai procesai, palaikomas darnus organizmo veikimas. Gavus signalą ląstelių viduje gali būti pradėta katalizuoti ar sustabdyta tam tikra reakcija, pradedamas transkribuoti tam tikras baltymas ar panašiai.

Ligandai[taisyti | redaguoti kodą]

Signalas paprastai yra tam tikra molekulė, vadinama receptoriaus ligandu. Tačiau ne visi ligandai perduoda signalus. Ligandai yra kelių rūšių:

  • Visiški agonistai (angl. full agonists) – aktyvina receptorių ir sukelia maksimalią reakciją. Natūralūs organizme gaminami ligandai paprastai ir būna tokie agonistai.
  • Daliniai agonistai (angl. partial agonists) – receptorių aktyvina, bet ne maksimaliai, todėl ir sukelia ne maksimalią, o tik dalinę reakciją.
  • Antagonistai (angl. antagonists) – jungiasi su receptoriumi, bet jo neaktyvina. Prisijungusi antagonisto molekulė neleidžia su receptoriumi susijungti agonisto molekulėms.

Agonisto molekulę prisijungęs receptorius keičia erdvinę sąrangą ir yra suaktyvinamas.

Receptorių rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Receptorių ląstelėje yra įvairių rūšių ir skirtingų specializacijų.

Branduolio receptoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Branduolio receptoriai – viduląsteliniai baltymai, kurie jungiasi su lipofilinėmis signalinėmis molekulėmis (steroidiniais hormonais, retinoidais, vitaminu D), kurios pro plazmalemą prasiskverbia į citozolį. Branduolio receptoriai (pvz., gliukortikoidų) būna citozolyje arba branduolyje (tiroidinių hormonų). Citozoliniai receptoriai, prisijungę agonisto molekules, dimerizuojasi, pro branduolio poras patenka branduolio vidų ir keičia genų raišką.

Membranos receptoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Membranos receptoriai – transmembraniniai (integraliniai) baltymai (nuo vieno ikii kelių kartų perveriantys membraną), turintys išorėje receptorinį domeną, kuriuo reaguoja su agonistu. Jie taip pat turi ir kitą domeną, kuris perduoda signalą į citozolio pusę.

Receptorių svarba[taisyti | redaguoti kodą]

Receptorių pagalba ląstelės atpažista viena kitas, tvarkingai buriasi į audinius. Tai ypač svarbu embrioninio vystymosi metu.