Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Aštuntasis pėstininkų pulkas)
Peršokti į: navigacija, paiešką

Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas – Lietuvos kariuomenės karinis dalinys, veikęs 19191940 m., nuo 1921 m. dislokuotas Šiauliuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo liepos mėn. batalionas kovojo su bolševikais prie Salako, vėliau Zarasų krašte, prie Turmanto. Nuo spalio 14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas. Gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas į 8-ąjį pulką, 1920 m. vasario 16 d. pulkui suteiktas Kauno kunigaikščio Vaidoto vardas. O netrukus, 1920 m. vasario 23 d. pulkas numalšino Kauno įgulos maištą.

Po mūšių su bolševikais pulkas buvo dislokuotas Kaune, vėliau Kaišiadoryse saugojo demarkacinę liniją. Liepos mėn. pulkas buvo perkeltas į Vilnių ir Trakus, vėliau pasiųstas į frontą su lenkais Augustavo apylinkėse. Po pralaimėjimų lenkų fronte pulkas perkeltas į Ukmergę ginti nuo lenkų Širvintų-Giedraičių ruožo. Įeidamas į Pirmosios pėstininkų divizijos sudėtį dalyvavo Giedraičių mūšyje.

Pasibaigus mūšiams su lenkais, 1921 m. pulkas dislokuotas Šiauliuose. 1923 m. pulko kariai dalyvavo Klaipėdos sukilime. Kuopa, kuriai vadovavo leitenantas Viktoras Burokevičius, prasiveržė per visą miestą iki prancūzų komisaro prefektūros, kur kuopos vadas žuvo. Tačiau prefektūra buvo užimta, prancūzai pasidavė.[1]

1929 m. liepos 29 d. pulkui įteikta vėliava su įrašu „Drąsa, ištvermė ir Tėvynės meilė tevadovauja mums“.[2] Įėjo į Trečiosios pėstininkų divizijos sudėtį. Pulke buvo du batalionai ir apie 1100 karių. Pulko vadas tapdavo ir Šiaulių įgulos vadu.

Tarnyba Šiauliuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pulkas buvo dislokuotas Didždvaryje, jo štabas įsikūrė grafų Zubovų dvaro pagalbinėse patalpose Aušros alėjoje. Pulko karininkai aktyviai įsijungė į miesto gyvenimą, dalyvaudavo, arba ir patys rengdavo šventes bei paradus miestiečiams Turgaus, vėliau Parodos aikštėje. Pulko orkestras savaitgaliais grodavo parko rotondoje. Pulke buvo susibūrusi Karių scenos mėgėjų grupė, kuri savo pastatytus spektaklius parodydavo ir miesto gyventojams. Nuo 1937 m. ypač gausiai lankomos buvo kariuomenės suartėjimo su visuomene šventės. 1937 m. Parodos aikštėje buvo inscenizuotas tikras mūšis tarp Aštuntojo pulko karių, šaulių, gimnazijos moksleivių, įkūrusių karo stovyklą ir iš Zoknių aerodromo atskridusių „priešo“ lėktuvų.[3]

1933 m. buvo įsteigtas Šiaulių įgulos sporto klubas „Sakalas“, kurio futbolo komanda 19331936 m. tapo Šiaulių apskrities pirmenybių nugalėtoja, o nuo 1937 m. kovojo Lietuvos futbolo lygoje.[4]

Pulko tradicijas nuo 1992 m. tęsia Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas.

Pulko vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Zabielskas. Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 646 psl.
  2. A. Liekis Lietuvių karyba ir ginkluotė
  3. Kaip šiauliečiai šventė gegužės 23 d. Įdomus mūsų momentas, 1937, gegužės 30 d.
  4. Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.). Šiauliai, Momentas, 1991 m. 189 psl.