Pereiti prie turinio

Poznanės vaivadija (1919–1939)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Poznanės vaivadija
Województwo poznańskie
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Administracinis centras Poznanė

Poznanės vaivadija (lenk. Województwo poznańskie) – buvusi Lenkijos vaivadija, egzistavusi 19191939 m. Buvo vakarinėje šalies dalyje. Administracinis centras – Poznanė.

Poznanės vaivadija buvo viena iš turtingiausių ir geriausiai išplėtotų vaivadijų. Žemės ūkis buvo gerai mechanizuotas. Poznanės miestas buvo didelis pramonės centras, kuriame buvo pagrindinis geležinkelio mazgas. Miškai sudarė 19,8% vaivadijos teritorijos (bendras šalies miškų vidurkis (1937 m.) buvo – 22,2%). 1931 m. duomenimis, tik 7,6% gyventojų buvo neraštingi (šalies vidurkis – 23,1%).

Įkurta 1919 m. rugpjūčio 12 d.[1] 1939 m. vaivadijos sienos buvo pakeistos: Bydgoščiaus, Inovroclavo, Šubino ir Vyžysko pavietai buvo prijungti prie Pamario vaivadijos, o Kališo, Kolo, Konino ir Tureko – prie Poznanės.

Plotas: 1921 m. – 26 528 km², 1939 m. – 28 089 km². 1921 m. vaivadijoje gyventojų buvo 1 967 865, 1931 m. – 2 339 600. Gyventojų tankumas: 1921 m. – 74,2 gyv./km², 1931 m. – 83 gyv./km².

Geležinkelio skaičius buvo didelis, su 10,1 km./100 km ²(bendras geležinkelio ilgis per vaivadijos teritoriją buvo 2 684 km).

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavietas Plotas (km²)
Konino (lenk. Konin) 2 152
Turek (lenk. Turek) 1 591
Kališo (lenk. Kalisz) 1 478
Novo Tomyšlo

(lenk. Nowy Tomyśl)|| 1 276

Poznanės (lenk. Poznań 1 227
Ostruvo Vielkopolsko

(lenk. Ostrów Wielkopolski)|| 1 194

Kempno (lenk. Kępno) 1 179
Gniezno (lenk. Gniezno) 1 126
Jaročino (lenk. Jarocin) 1 124
Kolo (koło) 1 097
Šamotulo (lenk. Szamotuły) 1 076
Mogilno (lenk. Mogilno) 1 059
Koščiano (lenk. Kościan) 1 057
Vongrovieco (lenk. Wągrowiec) 1 037
Oborniko (lenk. Oborniki) 966
Sremo (lenk. Srem) 921
Čarnkuvo (lenk. Czarnków) 919
Krotošyno (lenk. Krotoszyn) 915
Chodžiežo (lenk. Chodzież) 893
Lešno (Leszno) 827
Srodo (lenk. Środo) 800
Miendzychudo

(lenk. Międzychód)|| 755

Volštyno (lenk. Wolsztyn) 754
Znino (lenk. Żnin) 739
Gostyno (lenk. Gostyń) 701
Vžešnio (lenk. Września) 608
Ravičo (lenk. Rawisc) 523
Poznanės miestas 77
Gniezno miestas 18

1. Lentelė „Poznanės vaivadijos pavietai pagal pavietų plotą“.

Antraštės tekstas Antraštės tekstas
Poznanės miestas 246 500
Kališo (lenk. Kalisz) 196 700
Konino (lenk. Konin) 168 000
Turek (lenk. Turek) 130 500
Kolo (koło) 109 800
Ostruvo Vielkopolsko (lenk. Ostrów Wielkopolski) 104 100
Poznanės (lenk. Poznań) 91 500
Jaročino (lenk. Jarocin) 87 500
Novo Tomyšlo(lenk. Nowy Tomyśl) 87 300
Kempno (lenk. Kępno) 86 900
Koščiano (lenk. Kościan) 78 900
Krotošyno (lenk. Krotoszyn) 75 500
Mogilno (lenk. Mogilno) 70 300
Šamotulo (lenk. Szamotuły) 67 700
Lešno (Leszno) 61 200
Sremo (lenk. Srem) 57 300
Gniezno miestas (lenk. Gniezno) 57 300
Gostyno (lenk. Gostyń) 55 900
Vongrovieco (lenk. Wągrowiec) 54 300
Oborniko (lenk. Oborniki) 50 400
Srodo (lenk. Środo) 49 900
Ravičo (lenk. Rawisc) 49 900
Volštyno (lenk. Wolsztyn) 47 900
Chodžiežo (lenk. Chodzież) 44 500
Vžešnio (lenk. Września) 43 700
Čarnkuvo (lenk. Czarnków) 43 300
Znino (lenk. Żnin) 41 500
Miendzychudo (lenk. Międzychód) 31 000

2. Lentelė „Poznanės vaivadijos pavietai pagal pavietų gyventojų skaičių“.

Gyventojų suskirstimas pagal etninę sudėtį:

  • lenkai – 90,5%
  • vokiečiai – 7,4%
  • žydai – 1,9%

Gyventojų suskirstimas, pagal religiją:

  • Romos katalikai – 82,9%; 1.632.087 (gyv.);
  • protestantai- 16,3%; 321.564 (gyv.);
  • žydai – 0,5%; 10.397 (gyv.);

Didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių:

  • Vojciechas Trompčynskis (lenk. Wojciech Trąmpczyński) vadovavo, 1919 rugpjūčio 1 d. – 1919 spalio 23 d.
  • Vitoldas Celichovskis (lenk. Witold Celichowski) vadovavo, 1923 spalio 23 d. – 1923 sausio 2 d.
  • Adolfas Bninskis (lenk. Adolf Bniński) vadovavo, 1923 sausio 10 d. – 1928 gegužės 9 d.
  • Petras Duninas-Borkovskis (lenk. Piotr Dunin-Borkowski) vadovavo, 1928 gegužės 9 d. – 1929 spalio 11 d.
  • Rogeris Adamas Račynskis (lenk. Roger Adam Raczyński) vadovavo, 1929 spalio 11 d. – 1934 liepos 31 d.
  • Stanislovas Kauckis (lenk. Stanisław Kaucki) vadovavo, 1934 rugpjūčio 1 d. – 1935 sausio 15 d.
  • Artūras Maruševskis (lenk. Artur Maruszewski) vadovavo, 1935 sausio 16 d. – 1935 birželio 23 d.
  • Mikolajus Kvašnievskis (lenk. Mikołaj Kwaśniewski) vadovavo, 1935 birželio 26 d. – 1935 rugsėjo 13 d.
  • Tadeušas Valickis (lenk. Tadeusz Walicki) vadovavo, 1935 rugsėjo 19 d. – 1935 spalio 29 d.
  • Artūras Maruševskis (lenk. Artur Maruszewski) vadovavo, 1935 spalio 29 d. – 1939 gegužės 19 d.
  • Liudvikas Bočianskis (lenk. Ludwik Bociański) vadovavo, 1939 gegužės 19 d. – 1939 rugsėjo 12 d. Cyrilas Rataiskis (lenk. Cyryl Rataiski) vadovavo 1939 rugsėjo 4 d. – 1939 rugsėjo 14 d.