Povilas Brazdžiūnas
| Povilas Brazdžiūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1897 m. rugsėjo 18 d. Žižmariškis, Stumbriškio valsčius |
| Mirė | 1986 m. vasario 28 d. (88 metai) Vilnius |
| Tautybė | lietuvis |
| Sritis | eksperimentinė fizika |
| Organizacijos | Lietuvos universitetas Vilniaus universitetas Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutas |
| Alma mater | Lietuvos universitetas |
| Žymūs studentai | prof. Jurgis Viščakas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis | |
Povilas Brazdžiūnas (1897 m. rugsėjo 18 d. Žižmariškyje, Stumbriškio valsčiuje – 1986 m. vasario 28 d. Vilniuje[1]) – fizikas, akademikas, profesorius, vienas fizikos mokslo organizatorių ir daugelio šio mokslo sričių pradininkas Lietuvoje.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Povilas Brazdžiūnas gimė valstiečių šeimoje Žižmariškio kaime (Kupiškio raj.), septynių brolių ir seserų šeimoje. Mokėsi Vabalninko mokykloje, vėliau – Panevėžio gimnazijoje, kurią baigė 1915 m. 1925 m. baigė Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą.
Mirė 1986 m. vasario 28 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Akademinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigęs gimnaziją nuo 1916 m. trumpai mokytojavo Biržų „Saulės“ draugijos gimnazijoje. Vėliau, baigęs universitetą, 1926–1928 m. dirbo Ciuricho universitete (Šveicarija), 1928–1940 m. – Lietuvos universitete Matematikos-gamtos fakultete.
1934 m. balandžio 24 d. P. Brazdžiūnui suteiktas docento vardas. 1945 m. kovo 17 d. gavo matematikos ir fizikos profesoriaus vardą ir pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedrai, o vėliau – Bendrosios fizikos katedrai. 1960 m. tapo Fizikos fakulteto naujai įkurtos Radiofizikos katedros vedėju.
1963 m. prie Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto įkurta Lietuvos fizikų draugija, kurios pirmininku nuo pat įkūrimo (išskyrus 1966–1968 m.) iki savo mirties buvo Povilas Brazdžiūnas.
Žymūs pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1929 m. P. Brazdžiūnas dalyvavo ekspedicijoje, kuri darė Baltijos jūros prie Lietuvos krantų magnetinius matavimus. Tyrinėjo medžiagų elektrinio laidumo kitimą stipriuose elektriniuose laukuose efektus, organizavo puslaidininkių tyrimus, aktyviai kūrė lietuvišką fizikos terminiją.
1930 m. pradėjo kurti Lietuvos magnetinį žemėlapį.[2]
Atminimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Povilas Brazdžiūnas[3]:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Povilas Brazdžiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-12-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
- ↑ Žemės magnetinis laukas Archyvuota kopija 2013-12-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ GABRIŪNĖ, Julita. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos 2009-08-10 http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F98230