Posjeto įlanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Posjeto įlanka (rus. Залив Посьета, бухта Посьета) – įlanka pietvakarinėje Petro Didžiojo įlankos dalyje, tarp Suslovo ir Gamovo kyšulių.

Įlankos skersmuo šiaurryčių pietvakarių kryptimi 31 km ir šiaurvakarių pietryčių kryptimi 33 km. Įlankos krantai smarkiai raižyti, sudaro vidines įlankas ir užutėkiusEkspedicijos užutėkis, Novgorodo užutėkis[1], Palados reido užutėkis, Banginių įlanka ir daug smulkesnių.

Įlankos krante yra šios gyvenvietės: Posjetas (Посьет), Zarubinas (Зарубино), Kraskinas (Краскино), Andrejevka (Андреевка) ir keletas dar smulkesnių gyvenviečių.

Nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos įlankos pakrantėse ilsisi daug Primorės ir Tolimųjų Rytų gyventojų. Įlankoje yra vienintelė Rusijoje jūrų šukučių plantacija.

Vitiazio užutėkis yra Posjeto įlankos dalis

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įlanką pirmą kartą atrado ir aprašė Prancūzijos korvetės „Caprice“ ekipažas 1852 n. ir pavadino d'Anvilio įlanka (pranc. d'Anville) pagerbdami Žaną d'Anvilį (Jean Baptiste Bourguignon d'Anville), stambiausią XVIII a. prancūzų kartografą.

1854 m. viceadmirolo J. Putiatino ekspedicija, keliavusi fregata „Pallada“ ir škuna „Vostok“, detaliai aprašė įlanką, ją išmatavo ir atvaizdavo žemėlapyje. Jie įlanką pavadino J. Putiatino diplomatinės misijos nario kapitono leitenanto K. Posjeto garbei.

1855 m. anglų ir prancūzų laivai, ieškoję V. Zavoikos eskadros, įplaukė į įlanką ir pavadino ją Napoleono reidu (galbūt 1852 m. į laivyno sudėtį įėjusio prancūzų linijinio laivo „Napoleon“ garbei).

1862 m. įlanką ištyrinėjo ir kartografavo laivyno šturmanų korpuso papulkininkio V. Babkino ekspedicija. Vėliau, 1875 m., žemėlapį pataisė ir papildė laivyno šturmanų korpuso kapitonas M. Klykovas (Михаил Аввакумович Клыков).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]