Pontiac Grand Am

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Pontiac Grand Am
Bendra informacija
GamintojasGeneral Motors
Metai1973-1975
1978-1980
1985-2006
GamyklaPontiakas, Mičiganas (1973-1980)
Lansingas, Mičiganas (1985-2006)
Chronologija
Prieš taiPontiac LeMans/GTO (1973)
Pontiac Phoenix (1985)
Po toPontiac 6000 (1980)
Pontiac G6 (2006)
Kėbulas ir važiuoklė
KlasėVidutinė klasė (1973-1980)
Kompaktinė klasė (1985-2006)
Kėbulo tipas (-ai)2-durų kupė
4-durų sedanas
IšdėstymasFR (1973-1980)
FF (1985-2006)
Variklis ir transmisija
Išmatavimai
Kita informacija

Pontiac Grand Am - vidutinės klasės, vėliau kompaktinės klasės automobilis, kurį gamino koncerno General Motors dukterinė markė Pontiac. Automobilis buvo gaminamas 1973 - 1975 ir 1978 - 1980 metais ant GM A platformos, taip pat 1985 - 2006 metais ant GM N platformos.

1973–1975[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirma karta
Bendra informacija
Metai1973-1975
Chronologija
Kėbulas ir važiuoklė
IšdėstymasFR
Platforma (-os)GM A platforma
Variklis ir transmisija
Variklis (-iai)6,5 litrų V8
7,4 litrų V8
Išmatavimai
Kita informacija
Susiję automobiliaiBuick Century
Buick Regal
Chevrolet Monte Carlo
Oldsmobile Cutlass Supreme
Pontiac Grand Prix
Pontiac LeMans

Pontiac Grand Am buvo pristatytas 1972 metais, kaip 1973 metų modelis. Automobilis buvo gaminamas ant GM A platformos, kuria dalinosi su Pontiac LeMans, Pontiac GTO, Chevrolet Chevelle, Buick Century, bei Oldsmobile Cutlass Supreme. Platforma 1973 metais buvo visiškai atnaujinta ir nebebuvo tinkama hardtopams be šoninių atramų, taip buvo dėl to, kad tuo metu buvo pasiūlyti nauji federaliniai saugumo standartai turėję užtikrinti automobilio keleivių saugumą automobilio vertimosi metu, tačiau nepaisant to, kad automobilis buvo su šonine atrama jo langai vis vien liko berėmiai ir automobilis atrodė panašus į hardtopą. Taip pat dėl tų pačių saugumo standartų (Kurie niekados taip ir nebuvo priimti) ant naujintos platformos nebebuvo gaminami kabrioletai.

Grand Am vardas buvo sudarytas iš kitų dviejų Pontiac markės automobilių „Grand Prix“ reiškiantį prabangą ir „Trans Am“ reiškiantį galią. Automobilis buvo skurtas kaip atsakas europietiškiems prabangiems\sportiniams sedanamas ir buvo galimas 4-durų sedano ir 2-durų kupė kėbulu. Per pirmuosius gamybos metus buvo pagaminti 43 136 automobiliai.

Automobilis buvo parduodamas su standartiniu 6,5 litrų V8 varikliu turiunčiu 2-barelių karbiuratorių, tačiau už papildoma kainą buvo galima užsisakyti ir 6,5 litrų arba 7,4 litrų V8 variklius su 4-barelių karbiuratoriumi. Visi varikliai buvo galimi su Turbo-hydramatic automatine transmisija. 4-pavarų mechaninė transmisija buvo galima tik su 6,5 litrų 4-barelių karbiuratorį turinčiu varikliu ir tik tarp 1973 ir 1974 metų. Nėra tikslių duomenų kiek automobilių su mechaninėmis transmisijomis buvo praduota 1973 metais, bet manoma, kad jų skaičius siekė apie 600–900, 1974 metais automobilių parduotų su mechanine transmisija skaičius buvo perpus mažesnis.

1973 metų Grand Am dizainas buvo unikalus, automobilis turėjo nuolaidų smailų priekį, priekines groteles su šešiomis vertikaliomis ventiliacinėmis juostomis, apvalius priekinius posūkių signalus, horizontalius galinius žibintus, bei chromuotą galinį bamperį. 1974 metų modelio priekis buvo atnaujintas, buvo atnaujinta jo nosis, grotelės buvo sudarytos iš dvylikos juostų. 1974 metais buvo parduoti 17 083 automobiliai. Tiems paties metams buvo atnaujinta ir automobilio galinė dalis, kuri turėjo atitikti naują 5 mylių per valandą saugumo standartą, automobilio galiniai žibintai tapo vertikaliais. 1975 metų modelis atrodė beveik taip pat kaip ir 1974 metų, tačiau automobilio galis bamperis buvo kėbulo spalvos ir automobilis turėjo tik vieną katalizatorių. 1975 metais buvo pagaminti 10 679 automobiliai, tai buvo paskutiniai metai pirmosios kartos Grand Am automobiliams, daugiausiai dėl silpstančių pardavimų ir aukštų kuro kainų, kurios buvo 1973 metų naftos krizės padarinys. 1973–1975 metų modeliai buvo gaminami Pontiake, Mičigano valstijoje.

Iki to laiko kai buvo sustabdyta pirmosios kartos Grand Am gamyba 1975 metais, kylančios kuro kainos buvo pakeitusios žmonių požiūrį į kuro ekonomiškumo svarbą. Automobiliuose buvo mažinamas galinės ašies koeficientas (gerinant ekonomiškumą), 1975 metų federaliniai išmetamųjų dujų standartai apribojo galingų automobilių bei muscle car automobilių klasės gamybą. Nors automobilis buvo skirtas konkuruoti su europietiškais sportiniais/prabangiais sedanais, Grand Am buvo gerokai didesnis ir sunkesnis už importus. Automobilis labiau atitiko JAV kompaktinių automobilių standartus, pagal kuriuos automobiliai buvo didesni už užsienietiškus didelės klasės automobilius. Detroitas taip pat pradėjo siūlyti patobulintus prabangius kompaktinius automobilius, tokius kaip Ford Granada, Mercury Monarch ir paties Pontiac’o Venture SJ modelį, kartu su panašaus kėbulo Chevrolet Nova LN, Buick Skylark S/R ir Oldsmobile Omega. Automobiliai siūlė panašaus prabangumo interjerą, tik turėjo patobulintas pakabas, bei geresnį dizainą konkuruoti prieš importus. Tuo metu kai pasirodė Grand Am modelis jo galinė pakaba buvo unikali, tačiau ji tapo galima su visais Pontiac ir GM modeliai 1974 metais, bei standartine 1975 metais. Taip automobilis prarado dar vieną unikalumo bruožą.

Varikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1973–1975 400 in³ (6,5 l) V8 su 2-barelių karbiuratoriumi (standartinis variklis, kiti buvo pasirenkami)
  • 1973–1975 400 in³ (6,5 l) V8 su 4-barelių karbiuratoriumi
  • 1973–1974 400 in³ (6,5 l) V8 su 4-barelių karbiuratoriumi, 4-pavarų mechanine transmisija (negalimas Kalifornijoje)
  • 1973–1975 455 in³ (7,4 l) V8 su 4-barelių karbiuratoriumi

1978–1980[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antra karta
Bendra informacija
Metai1978-1980
Chronologija
Kėbulas ir važiuoklė
IšdėstymasFR
Platforma (-os)GM A platforma
Variklis ir transmisija
Išmatavimai
Ratų bazė2700 mm
Kita informacija

Grand Am grįžo į prekybą 1978 metais ant Grand Prix modelio A platformos. Naujosios kartos Grand Am interjeras turėjo elekrinius langus, elektrinį užraktą, stoglangį, elektrines sėdynes, bei dar keletas naujovių. Naująjį modelį buvo galima įsigyti su V6 arba V8 varikliu. Šios kartos automobiliai yra labai reti. 1979 metų Grand Am dalyvavo NASCAR lenktynėse. 1980 buvo paskutiniai antrosios kartos modelio metai, kuriais automobilis buvo galimas tik kupė kėbulu. Grand Am gamyba buvo sustabdyta 1980 metais, jį 1982 metais pakeitė Pontiac 6000 automobilis.

1985–1991[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trečia karta
Bendra informacija
Metai1985-1991
Chronologija
Kėbulas ir važiuoklė
IšdėstymasFF
Platforma (-os)GM N platforma
Variklis ir transmisija
Išmatavimai
Kita informacija
Susiję automobiliaiBuick Skylark
Buick Somerset
Oldsmobile Cutlass Calais

Pontiac Grand Am buvo dar kartą pristatytas 1985 metais, kaip modernus kompaktinės klasės automobilis, pakeitęs Pontiac Phoenix. Tai buvo trečioji modelio karta, automobilis buvo gaminamas ant naujos GM N platformos, kuria dalinosi su Buick Somerset, Buick Skylark ir Oldsmobile Cutlass Calais. 1986 metais automobilis buvo siūlomas dviem versijomis LE ir SE versijomis. SE nebuvo galima 1985 metais. LS 1989 metais tapo bazine. Automobilis buvo atnaujintas 1989 metais.

Standartiniu automobilio varikliu buvo 2,5 litrų Tech IV I4 variklis. Nors variklis buvo kiek triukšmingas, bei jam trūko galios ankstesniuose modeliuose, jis buvo patobulintas 1989 metais. 3,0 litrų V6 buvo galimas už papildomą kainą tarp 1985 ir 1988 metų. 1989 metais buvo atnaujintas Pontiac Sunbird automobilis, kuris po atnaujinimo pralenkė ilgiu Grand Am modelį. Tarp 1987 ir 1989 metų SE versijoje už papildomą kainą buvo galima pasirinkti turbokompresorinį 2,0 litrų 4-cilindrų variklį turintį 165 AG (123 kW). Taip pat buvo galima pasirinkti 2,3 litrų variklį turintį 150 AG (110 kW) tarp 1988 ir 1989 metų, patobulinta varikliu versija turinti 180 AG (130 kW) buvo pradėta siūlyti SE versijoje 1989 metų viduryje ir išliko perkamiausiu 1991 metais.

1992–1998[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ketvirta karta
Bendra informacija
Metai1992-1998
Chronologija
Kėbulas ir važiuoklė
IšdėstymasFF
Platforma (-os)GM N platforma
Variklis ir transmisija
Išmatavimai
Kita informacija
Susiję automobiliaiBuick Skylark
Chevrolet Malibu
Oldsmobile Achieva
Oldsmobile Cutlass

1992 metais GM N platforma buvo atnaujinta, to rezultatu tapo naujas ketvirtos kartos Grand Am modelis. Atnaujinimas buvo radikalus, palyginus su 1989 metais atnaujintu giminaičiu Pontiac 6000, labiausiai tuo, kad jis nebepriminė GM X platformos automobilių. Grand Am buvo gaminamas ant tos pačios platformos kaip ir Buick Skylark, bei Oldsmobile Achieva. Automobilis turėjo standartinius ABS stabdžius, bei nuo 1994 metų standartinę vairuotojo pusės oro pagalvę. 1995 metais atsirado galimybe už papildomą kainą įsigyti oro pagalvę keleivio pusėje.

1996 m. Pontiac Grand Am

Šios kartos automobiliai buvo galimi su įvairiais keturių arba šešių cilindrų varikliais. Tarp 1992 ir 1994 metų pagrindinis buvo 2,3 litrų 16-vožtubų I4 variklis turintis 170–180 AG (130 kW). Daugiausia jų turėjo 120 AG (89 kW) I4 variklį. Taip pat tarp 1994 ir 1995 metų automobilį buvo galima įsigyti su 3,1 litro V6 varikliu turinčiu 155 AG.

1996 metams automobilio kėbulas buvo atnaujintas, daugiausia priekinėje automobilio dalyje. Buvo atnaujintas automobilio interjeras, kuris atrodė švelniau nei ankstesniuose modeliuose. 1996 metais pasirodė naujas 2,4 litrų I4 variklis, kuris buvo galimas su 4-pavarų automatine arba 5-pavarų mechanine transmisijomis. 3,1 litro V6 variklis taip pat buvo galimas su automatine transmisija. Ketvirtos kartos Grand Am automobiliai buvo gaminami iki 1998 metų pabaigos.

1999–2006[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penkta karta
Bendra informacija
Metai1999-2006
Chronologija
Kėbulas ir važiuoklė
IšdėstymasFF
Platforma (-os)GM N platforma
Variklis ir transmisija
Išmatavimai
Kita informacija
Susiję automobiliaiChevrolet Malibu
Oldsmobile Alero
Oldsmobile Cutlass

1999 metais Grand Am buvo dar kartą atnaujintas ir tai buvo jau penktoji modelio karta. Yra skelbiama, kad pirmasis 1999 metų modelio Grand Am automobilis nuo konvejerio nuriedėjo 1998 metų birželio 15 diena, tačiau yra manoma, kad tai galėjo įvykti anksčiau, galbūt net balandžio ar gegužės mėnesį, kadangi pirmieji automobiliai buvo pastebėti aikštelėse 1998 metų gegužės pabaigoje.

Automobilio standartiniu varikliu išliko 2,4 litro DOCH I4 variklis, turintis 155 AG, bei už papildomą kainą buvo galima įsigyti galingesnį 3,4 litro V6 variklį. 2002 metais 2,2 litro Ecotec I4 variklis, pakeitė iki tol parduodamą 2,4 litro variklį ir tapo standartiniu. 2003 metais automobilio išvaizda buvo nežymiai atnaujinta. Tai pačiais metais buvo siūloma speciali 30 metų jubiliejaus GT versija.

Šios kartos Grand Am modelis buvo parduodamas penkiomis versijomis SE, SE1, SE2, GT, bei GT1. Kiekviena versija turėjo įvairių ypatybių, tokių kaip elektrinius langui, bei užraktą, dvigubus duslintuvus, galinį spoilerį, galingesnį 3,4 litrų Ecotec V6 variklį, lengvo lydinio ratlankius. Tokios saugumo priemonės kaip priekinės oro pagalvės, ABS stabdžiai, bei ETS tapo standartu. Nors tarp 2003 ir 2005 metų ABS ir ATS buvo galimi tik už papildomą kainą SE versijoje, jie buvo standartiniai visose kitose automobilio versijose.

Nepaisant sėkmės, Grand Am priėjo gamybos pabaigą. Paskutinis Grand Am sedanas nuo konvejerio nuriedėjo 2004 metų gruodžio 10 diena, o kupė 2005 metų gegužės 6 diena. Teigiama, kad po to koncernas General Motors uždarė gamyklą. Automobilį pakeitė Pontiac G6 modelis, gaminamas ant GM Epsilon platformos. Grand Am gamyba buvo sustabdyta automobiliui būnant geriausiai parduodamu Pontiac markės modeliu.