Mataičiai (Šilutė)
| Mataičiai | ||
|---|---|---|
  Mataičiai |
||
| 55°31′12″š. pl. 21°32′31″r. ilg. / 55.520°š. pl. 21.542°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Švėkšnos seniūnija | |
| Gyventojų | 0 | |
Mataičiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje. Buvusio kaimo teritorija (plotas 125,5 ha) yra 5 km į vakarus nuo Švėkšnos, 0,4 km į šiaurę nuo vieškelio Švėkšna – Vilkyčiai; vakariniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo kairysis intakas), už kurios iki buvusios Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribos (apie 0,5 km) plyti Parubežio miškas, rytiniu pakraščiu šliejasi prie Bilviečio miško; iš šiaurės ir pietų ribojasi su buvusiomis Uoksų ir Pocių kaimų teritorijomis.
Buvusio Mataičių kaimo teritorijos vakariniame pakraštyje, kuris priklauso Veiviržo kraštovaizdžio draustiniui, yra Mataičių (Pocių) kapinynas (plotas 1,4 ha), rytiniame – kryžius (pastatytas 1999 m.), menantis ūkininkų Stanislovo ir Petronėlės Oželių sodybos vietą. Šiuo metu didelė dalis teritorijos – šienaujamos pievos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mataičių kaimo apylinkėse gyventa jau I tūkstantmetyje. XIX amžiuje Šilinės lauke, kurį dar gyventojai vadino Švedų arba Karo kapais, kasant bulvėms rūsius, buvo randama įvairių daiktelių. 1909 m. šiame lauke Sankt Peterburgo Archeologijos instituto narys – korespondentas Vladas Nagevičius (1881–1954) atliko bandomuosius kasinėjimus ir nustatė, kad jame yra buvęs VIII-IX a. plokštinis griautinis ir degintinis kapinynas. Rastos įkapės buvo perduotos į Ermitažo muziejų Sankt Peterburge. Toje vietoje įkapių buvo randama ir vėliau.
Mataičių kaimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno 3 drevininkų šeimos. 1695 m. – 8 drevininkų šeimos, priklausė Švėkšnos dvaro Mikužių vaitystei. Nuo XIX a. antros pusės, įsteigus Švėkšnos valsčių, Mataičių kaimas priklausė Skomantų seniūnijai.
Mataičių kaimas pažymėtas (užrašas Matajcie) 1855 m. Peterburge išleistame Žemaičių Vyskupijos žemėlapyje.
XIX a. Mataičių kaime buvo pastatytas „magazinas“, į kurį grūdus badmečiui pylė Mataičių, Uoksų, Gailaičių ir Pocių kaimo ūkininkai.
1938–1940 m. Mataičių kaime vykdyta žemės reforma – vietoj buvusių ritinėje kaimo dalyje 6 sodybų atsirado 12 vienkiemių.
Sovietmečiu kaimas priklausė Inkaklių apylinkei. 1963–1975 m. ūkininko Oželio buvusiuose ūkiniuose pastatuose buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio Pocių brigados arklidė (apie 20 arklių), pašarai, javai; lankoje prie „Ašvos upės – arklių aptvaras; laukuose auginti linai, dobilai, javai, šakniavaisiai.
XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje dėl sovietmečio melioracijos kaimas beveik išnyko. 1977–1981 m. „Ašvos” tarybinio ūkio vadovų spaudžiami ir melioracijos skatinami gyventojai iš kaimo išsikėlė.
1923 m. kaime buvo 8 ūkiai, gyveno 50 gyventojų, 1975 m. – 9 ūkiai, 26 gyventojai (12 pensijinio, 6 dirbančio, 8 mokyklinio amžiaus).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1975 m. | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 39 | 50 | 48 | 33 | 26 | 10 | 0 | 0 | 0 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mataičių kaime gimė:
- Juozas Rauktys (1898–1974), miškininkas, profesorius, Lietuvos enciklopedijos, išleistos Bostone, vienas iš redaktorių.
- Antanas Montvydas (1907–1941), stalius, nukankintas Rainiuose.
- Jonas Montvydas, ūkininkas, rezistentas, nukankintas Sibiro lageryje.
- Benediktas Oželis, Lietuvos armijos savanoris, žuvimo vieta nežinoma.
Mataičių kaime gyveno:
- Juozas Vilkys (1893–1972), 1917 m. Spalio revoliucijos įvykių Sankt Peterburge dalyvis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- A. Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974.
- Lietuvos inventoriai. XVII a., 1962, Vilnius, p. 399.