Plaukiamasis tankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Plaukia Lenkijos kariuomenės tankai PT-76 (1971 m.)

Plaukiamasis tankas (rus. плавающий танк) – tankas, gebantis savarankiškai, be papildomų priemonių įveikti vandens kliūtis perplaukdamas ir kautis vandens paviršiuje bei sausumoje.[1][2]. Tokio tanko korpusas užtikrina reikiamą plūdrumą, o vandenyje varo vikšrų judėjimas arba vandenmetis ar sraigtas.

Kiti tankai plūdrumą įgyja pritvirtinus išorinius pontonus arba pakeliant dumples primenančius ekranus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukaris ir Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D. Britanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vickers Carden-Loyd plaukiamasis tankas

Pirmą plaukiamąją šarvuotąją kovos mašiną sukūrė britai. Tai buvo vidutinis tankas D, kurio prototipą 1919 m. sukūrė F. Džonsono vadovaujama grupė. Tankas plaukdavo varomas vikšrų judėjimo, jie veikė lyg savotiški ratinio garlaivio ratai.

1929 m. D. Britanijoje buvo pagamintas kompanijos Vickers-Armstrongs sukurtas patikimas plaukiamasis tankas. Šis tankas vadinosi Vickers Carden-Loyd А4Е11 ir А4Е12. Tankas gebėjo plaukti, nes buvo maksimaliai palengvintas, po dugnu turėjo papildomas cisternas, virš vikšrų buvo įrengtos plūdės. Sraigtą suko nuo greičio dėžės atvestas velenas. Vandenyje vairuodavo vairu.

TSRS[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS 1932 m. sukonstravo lengvąjį žvalgybinį plaukiamąjį tanką T-37A, turėjusį šonines plūdes. O po 4 metų pasirodė kitas plaukiamasis tankas T-38. Šio tanko plūdrumą palaikė tik korpusas, plūdžių jis nebeturėjo. T-38 buvo platesnis ir žemesnis, dėl ko vandenyje jis buvo stabilesnis, o geresnė pakaba užtikrino didesnį važiavimo greitį ir eigos tolygumą. Šis tankas buvo labiausiai vykęs 4-tojo dešimtmečio tankas, jį gamino iki 1939 m.

JAV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922–1927 m. JAV Volteris Kristis (J. Walter Christie) irgi kūrė plaukiojamuosius tankus, panašius į britų, tačiau nė vienas jo modelis nebuvo gaminamas.

Antrojo pasaulinio karo metu, 1942–1944 m., ruošiantis desantinėms operacijoms Ramiajame vandenyne ir Europoje, amerikiečių konstruktoriai sukūrė seriją plaukiamųjų kovos mašinų. Visa ši sukurta LVT mašinų serija neturėjo varomųjų sraigtų ir posūkio vairų. Jas vandenyje varė vikšrai. LVT serijos mašinos pasižymėjo geromis laivybinėmis savybėmis, tačiau sausumoje buvo mažai judrios, dėl silpnų šarvų lengvai pažeidžiamos priešo ugnies. Jų pagamino apie 18,5 tūkstančio, jos dalyvavo visose sąjungininkų desantinėse operacijose. Dalis šių mašinų buvo tankų komponuotės – su storesniais šarvais iš ginkluotu bokšteliu.

Virš 1000 tankų, daugiausia „Valentine“ ir „Sherman“, buvo padaryti plaukiamaisiais panaudojant Duplex Drive sistemą – jie turėjo įrengtus varomuosius sraigtus ir išskleidžiamus plūdrumą užtikrinančius ekranus.

Japonija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar vienas Antrojo pasaulinio karo laikų plaukiamasis tankas buvo japonų Ka-Mi. Jo laivybiškumą užtikrindavo specialūs aptakūs pontonai, tvirtinti tanko priuekyje ir užpakalyje, kuriuos išvažiavęs ant kranto numesdavo. Savo charakteristikomis sausumoje žymiai pranoko amerikietiškus plaukiamuosius tankus, tačiau numetę pontonus nebegalėdavo plaukti. Dėl Japonijos tankų pramonės silpnumo šių tankų buvo pagaminta tik 180 vienetų.

Pokario laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po karo į TSRS kariuomenės ginkluotę buvo priimtas tankas PT-76, sukurtas 1949–1951 m., vadovaujant Ž. Kotinui. Panaudojant patikimą ir manevringą PT-76 kaip bazę vėliau, 1952 m., buvo sukurtas šarvuotasis transporteris BTR-50P, gabenantis 20 kareivių. Dar 5 metais vėliau buvo sukurtas BTR-90PK.

Vėliau Tarybinė Armija atsisakė kurti naujus plaukiamuosius tankus. Žvalgybai imta naudoti plaukiamuosius žvalgybinius šarvuočius BRDM ir, iš dalies, pėstininkų kovos mašinas BMP. Ugnies paramos funkciją forsuojant vandens kliūtis perėmė plaukiamosios savaeigės (2S1 Gvozdika, 2S9 Nona-S ir kt.), taip pat BMP.

Kitos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panašią techniką kūrė ir kitos valstybės:

  • 8-tą dešimtmetį KLR ėmė gaminti tankus Tipas 63, kurie buvo perkonstruoti PT-76. Kinai uždėjo pusrutulišką bokštelį su 85 mm patranka, o korpusą paaukštino.
  • Švedai nuo 1971 m. gamino 15,5 tonos lengvuosius tankus IKV-91, ginkluotus 90 mm patranka su lazeriniu tolimačiu ir elektroniniu balistiniu skačiuokliu. Su patranka suporintas 7,62 mm kulkosvaidis. 295 AG dyzelis užtikrindavo 67 km/val. greitį sausumoje, o vandenyje šie tankai plaukdavo varomi vikšrų, kurių viršutinės dalys buvo hidrodinaminiame gaubte.

Šiais laikais be pasiruošimo ir papildomų priemonių vandens kliūtis forsuoti gali tik tokie tankai kaip tarybinis PT-76, amerikiečių M551 Sheridan, kinų Tipas 63 ir švedų IKV-91.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Танк плавающий
  2. Plaukiamasis tankas. In: Enciklopedinis karybos žodynas / Petras Algirdas Čiočys, … [et al.]; vyr.red. Zenonas Kulys… [et al.] ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. – Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008