Mažasis tankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plaukiojantis Т-37А, tipiškas mažasis tankas

Mažasis tankas (rus. малый танк) – tankas (dažnai - plaukiаmasis tankas), kurio masė mažesnė kaip 5 tonos, ginkluotas vienu ar keliais kulkosvaidžiais bokštelyje. Tanketės buvo panašios masės, tačiau jos neturėjo bokštelio, jų kulkosvaidžiai būdavo įrengti tiesiai korpuse.

Mažojo tanko sąvoka buvo TSRS XX a. 4-to dešimtmečio tankų klasifikacijos dalis. Mažieji tankai buvo tarpinė tarp tankečių ir lengvųjų tankų kovos mašinų forma.

Mažieji tankai buvo skirti žvalgybai tankų ir pėstininkų daliniuose bei junginiuose, ryšiams palaikyti, pėstininkų ir kavalerijos dalinių galiai padidinti, lengvųjų prieštankinių patrankų gabenimui. Buvo leidžiama mažuosius tankus naudoti ir puolant gynyboje esantį priešą, bet tik tada, kai jo priešakinės linijos pralaužtos ir kai mažuosius tankus dengia bent lengvieji tankai.[1].

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui nustoti išskirti mažųjų tankų klasę, nes praktiškai visi ikikariniai mažieji tankai buvo sunaikinti ar susidėvėję, o pati mažųjų tankų koncepcija buvo visiškai pasenusi. Sąvoka 'mažasis tankas' liko istorine.

Kitur pasaulyje mažieji tankai nebuvo išskiriami į atskirą tankų klasę. Vakarų istorinėje literatūroje mašinos, kurios pagal tarybinę klasifikaciją vadintos mažaisiais tankais, priskiriamos tanketėms arba lengviesiems tankams. Tokius lengvuosius tankus kartais vadina angl. ultra-light tank 'superlengvaisiais tankais'.[2]).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Солянкин А. Г., Павлов М. В., Павлов И. В., Желтов И. Г. Классификация танков // Отечественные бронированные машины. XX век. 1905—1941. — Москва: Экспринт, 2002. — Т. 1. — С. 19—20. — 344 с. — 2000 экз. — ISBN 5-94038-030-1
  2. „Swedish Armor“ (anglų). Tanks!. Suarchyvuotas originalas 2012-06-07. Nuoroda tikrinta 2012-04-30.