Pixar
Forma | dukterinė įmonė |
---|---|
Pramonė | CGI animacija, kino filmai, programinė įranga |
Įkurta | 1979 m. kaip Graphics Group (vėliau 1986 m. kaip Pixar) |
Įkūrėjas (-ai) | Ed Catmull Alvy Ray Smith Steve Jobs[1] |
Centrinė būstinė | Emerivilis, Kalifornija, JAV |
Svarbiausi darbuotojai | Edwin Catmull John Lasseter |
Savininkas (-ai) | The Walt Disney Company |
Holdingas | Walt Disney Pictures |
Tinklalapis | pixar.com |
Pixar Animation Studios arba tiesiog Pixar (stilizuojama kaip PIXAR) – JAV kompiuterinės animacijos kino studija, įsikūrusi Emerivilyje, Kalifornijoje. Ši animacijos studija yra geriausiai žinoma dėl kompiuterinės grafikos (CGI) pilnametražių filmų. „Pixar“ taip pat yra trimatės kompiuterinės grafikos sprendimų kūrėjai ir šios srities lyderiai. Kompanija kuria programinę įrangą aukštos kokybės trimačių vaizdų RenderMan vizualizacijai ir generavimui. „Pixar“ buvo įkurta 1979 m. kaip „Graphics Group“. Ši kino studija buvo valdoma „Lucasfilm“ kompanijos tol, kol ji, Stivo Džobso iniciatyva, 1986 m. buvo prijungta prie „Apple“. „The Walt Disney Company“ 2006 m. nusipirko „Pixar“ už $7,4 milijardo, o Džobsas tapo daugiausiai akcijų turinčiu „Disney“ akcininku.
Pixar sukūrė 13 animacinių filmų: „Žaislų istorija“ (Toy Story, 1995 m.), „Iš vabalų gyvenimo“ (A Bug’s Life, 1998 m.), „Žaislų istorija 2“ (Toy Story 2, 1999 m.), „Monstrų biuras“ (Monsters, Inc., 2001 m.), „Žuviukas Nemo“ (Finding Nemo, 2003 m.), „Nerealieji“ (The Incredibles, 2004 m.), „Ratai“ (Cars, 2006 m.), „ La Troškinys“ (Ratatouille, 2007 m.), „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ (WALL-E, 2008 m.), „Aukštyn“ (Up, 2009 m.), „Žaislų istorija 3“ (Toy Story 3, 2010 m.), „Ratai 2“ (Cars 2, 2011 m.) ir „Karališka drąsa“ (Brave, 2012 m.). Dvylika iš šių filmų sulaukė kritikų ir žiūrovų pripažinimo. Vienintelė išimtis – „Ratai 2“. Šis filmas sulaukė žymiai mažiau dėmesio nei ankstesnieji.[2] Studija taip pat sukūrė keletą trumpametražių filmų. 2012 m. vasario mėnesį „Pixar“ pilno metro filmų uždarbis peržengė 7 milijardų dolerių ribą.[3] Kiekvienas „Pixar“ filmas vidutiniškai uždirba $602 milijonus JAV dolerių[4] ir tai drastiškai lenkia artimiausius konkurentus. Visi „Pixar“ filmai patenka į 50-tuką daugiausiai uždirbusių animacinių filmų. „Žuviukas Nemo“, „Aukštyn“ bei „Žaislų istorija 3“ pateko į daugiausiai uždirbusių visų laikų filmų 50-tuką. Jie yra atitinkamai 25-oje, 43-ioje ir 7-oje vietose. Verta paminėti, kad „ Žaislų istorija 3“ yra aukščiausia poziciją užimantis „Pixar“ kūrinys, kuris uždirbo daugiau kaip 1 mlrd. dolerių pasauliniu mastu.
„Pixar“ yra laimėjusi 26 Oskarus, 7 Auksinius gaublius, 3 Grammy bei daugybę kitų apdovanojimų. Dauguma „Pixar“ filmų nuo 2001 m. buvo nominuoti geriausio animacinio filmo kategorijoje Oskaro apdovanojimuose ir net 7 iš jų buvo paskelbti laimėtojais: „Žuviukas Nemo“, „Nerealieji“, „La Troškinys“, „WALL-E“, „Aukštyn“, „Žaislų istorija 3“ bei „Karališka drąsa“. Įdomu ir tai, kad „Aukštyn“ ir „Žaislų istorija 3“ yra du iš trijų animacinių filmų, kurie per visą Oskarų teikimo ceremonijos gyvavimą buvo nominuoti geriausio filmo kategorijoje šiam apdovanojimui. 2009 m. rugsėjo 6 d. „Pixar“ vadovai Džonas Laseteris (John Lasseter), Bradas Birdas (Brad Bird), Pitas Dokteris (Pete Docter), Endriu Stantonas (Andrew Stanton) ir Li Unkričas (Lee Unkrich) laimėjo Auksinio liūto apdovanojimą Venecijos kino festivalyje už pasiekimus gyvenime. Apdovanojimą įteikė kino studijos „Lucasfilm“ įkūrėjas Džordžas Lukasas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvoji istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Pixar“ buvo įkurta kaip „The Graphics Group“ kino studijos „Lucasfilm“ kompiuterių skyriuje, įsteigtame 1979 m. įdarbinus dr. Edą Ketmalą (Ed Catmull), kuris buvo atsakingas už Kompiuterinės grafikos laboratoriją (Computer Grephic Lab (CGL)) Niujorko Technologijų Institute (NYIT).[5] Tyrėjai/mokslininkai iš NYIT buvo pirmieji sugalvoję daugelį kompiuterinės grafikos (CG) technologijų. Vienas iš svarbiausių išradimų buvo „alfa kanalas“ (angl. alpha channel), kurį sukūrė E. Ketmalas ir Alvis Rėjus Smitas (Alvy Ray Smith). Po metų NYIT kompiuterinės grafikos laboratorija išleido bandomąjį filmą „The Works“. Perėjus į „Lucasfilm“ kino studiją komanda pradėjo kurti RenderMan pirmtaką, kuris buvo pavadintas REYES (Renders everything you ever saw). Taip pat patobulino daugybę labai svarbių kompiuterinės grafikos technologijų, tarp kurių yra detalių efektai (angl. particle effects) bei įvairūs animacijos įrankiai.
1982 m. „Graphics Group“ ('grafikos grupė') kartu su „Lucasfilm“ specialiųjų efektų padaliniu „Industrial Light & Magic“ pradėjo dirbti prie filmų sekos.[5] Po metų ieškojimų, tyrinėjimų bei svarbių pasiekimų kine, tokių kaip Genesis efekto (the Genesis Effect) panaudojimas „Žvaigždžių kelias 2: Kano įniršis“ (Star Trek II The Wrath of Khan), bei dažyto stiklo riteris (the Stained Glass Knoght) filme „Jaunasis Šerlokas Holmsas“ (Young Sherlock Holmes)[5], grafikos grupė buvo atskirta nuo „Lucasfilm“ ir perkurta kaip atskira akcinė bendrovė. 1986 m. tik neseniai „Apple“ kompiuterių kompaniją palikęs S. Džobsas „Lucasfilm“ savininkui Džordžui Lukasui sumokėjo 5 mln. dolerių už technologijų teises ir tapo pagrindiniu kompanijos akcininku.[1] Šios teisės ir 5 milijonai dolerių buvo padėti kaip pradinis „Pixar“ kapitalas.[1] Kompanijos galva – Stivas Džobsas suformavo direktorių valdybą. Naujos nepriklausomos kompanijos prezidentu buvo paskirtas E.Ketmalas, o A.R. Smitas – viceprezidentu.
Iš pradžių, kol buvo laukiama Mūro dėsnio pasekmių, kas leistų sumažinti kompiuterinio filmo kainą, „Pixar“ buvo aukščiausios klasės technikos įrangos kompanija, kurios svarbiausias kūrinys tuo metu buvo Pixar Image kompiuteris. Jis pačioje pradžioje buvo parduodamas tik valstybinėms agentūroms ir medicinos bendruomenei. Viena iš Pixar Image kompiuterių pirkėja buvo Walt Disney kino studija, kuri juos naudojo slaptai kompiuterinės animacijos kūrimo sistemai (CAPS). Jie naudojo kompiuterius bei programas, taip pat sukurtas „Pixar“ kompanijos, norėdami perkelti sudėtingą tušu ir dažais piešiamos 2D animacijos kūrimo procesą į labiau automatizuotą, kurio reikšmė buvo veiksmingesnis metodas. Tačiau Pixar Image kompiuterių pardavimai nebuvo dideli.[6] Siekdami padidinti pardavimus, vienas „Pixar“ darbuotojas Džonas Laseteris, kuris ilgą laiką kūrė trumpas demonstracines animacijas (pvz.: „Luxo Jr.“ – laikomas pirmuoju „Pixar“ filmų), parodančias „Pixar“ prietaisų galimybes, pristatė savo kūrinius didžiausiame kompiuterinės grafikos industrijos suvažiavime SIGGRAPH ir, žinoma, susilaukė didžiulio susidomėjimo.[6]
Maži „Pixar“ kompiuterių pardavimai kėlė grėsmę kompanijos išlikimui, todėl Džobsas investavo vis daugiau pinigų ir perėmė vis platesnes nuosavybės teises iš valdybos bei darbuotojų. Po kelerių metų Džobso investicijos siekė 50 mln. JAV dolerių ir jam iš esmės priklausė visa kompanija. Laseterio animacijos padalinys pradėjo kurti kompiuteriu animuotas reklamas išorės kompanijoms. Pirmosios sėkmingos reklamos kampanijos buvo sukurtos tokiems prekiniams ženklams kaip „Tropicana“, „Listerine“, „Life Savers“ ir filmui „Terminatorius 2: paskutinio teismo diena“ (Terminator 2: Judgement Day).[7] 1990 m. balandį „Pixar“ pardavė savo techninės įrangos padalinį kartu su visa patentuota įranga ir vaizdų redagavimo programine įranga kompanijai „Vicom Systems“ ir perkėlė 18 iš apytikriai 100 „Pixar“ darbuotojų. Tais pačiais metais „Pixar“ persikėlė iš San Rafaelio į Ričmondą, Kaliforniją.[8] Šiuo periodu „Pixar“ tęsė sėkmingą bendradarbiavimą su „Walt Disney Feature Animation“ studija, kurios motininė įmonė vėliau tapo pagrindine „Pixar“ partnere. 1991 m. pradžioje buvo atleista maždaug 30 darbuotojų, dirbusių kompanijos kompiuterių padalinyje (įskaitant ir kompanijos prezidentą Čąką Kolstadą (Chuck Kolstad).[9] Dėl to bendras „Pixar“ darbuotojų skaičius sumažėjo iki 42 (tiek darbuotojų buvo kompanijos veiklos pradžioje).[10] Tais pačiais metais „Pixar“ sudarė 26 mln. JAV dolerių vertės sutartį su „Disney“, pagal kurią sutiko sukurti tris pilnametražius kompiuteriu animuotus filmus, pirmasis buvo „Žaislų istorija“. Tuo metu iš Pixar tebuvo likę grupė programinės įrangos darbuotojų, dirbusių su RenderMan ir CAPS, ir Laseterio animacijos padalinys, kuris kūrė televizijos reklamas ir pavienius trumpametražius filmus vaikų laidai „Sesame Street“.[11]
Nepaisant to, kad šie projektai teikė pajamas, kompanija vis tiek patyrė nuostolius, todėl Džobsas, vis dar ėjęs valdybos pirmininko pareigas, dažnai svarstydavo kompanijos pardavimo galimybę. Net 1994 m. vis dar buvo neatmetama galimybė parduoti „Pixar“ kitoms kompanijoms, tarp kurių buvo ir „Microsoft“. Tik tada, kai Niujorko kritikai paskelbė, jog „Žaislų istorija“ greičiausiai bus sėkminga, o „Disney“ patvirtino panaudosiantys filmą 1995 m. metų Kalėdų sezonui, Džobsas nutarė neparduoti „Pixar“.[12] Tuo pačiu metu jis pirmąkart pradėjo aktyviai vadovauti kompanijai ir tapo jos generaliniu direktoriumi (CEO). Filmas pasauliniu mastu atnešė daugiau nei 361 mln. JAV dolerių pelną.[13] Tais pačiais metais, lapkričio 29 d., „Pixar“ surengė pirminį viešąjį akcijų siūlymą visuomenei (IPO) ir kompanijos akcijos buvo įvertintos 22 JAV doleriais.[14]
„Pixar“ įsirengė naują studiją Emerivilyje, kuri buvo atidaryta 2000 m. lapkritį.
„Disney“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po filmo „Žaislų istorija 2“ pristatymo „Pixar“ ir „Disney“ patyrė nesutarimų. Iš pradžių buvo numatyta filmą iškart išleisti namų video formatu (tokiu atveju jis neįeitų į „Pixar“ trijų filmų sutartį su „Disney“), tačiau dar vykstant pastatymo darbams nuspręsta jį pritaikyti ir teatriniam rodymui. „Pixar“ reikalavo, kad įvykus tokiam pakeitimui filmas būtų įskaičiuotas į trijų filmų sutartį, tačiau „Disney“ tam nepritarė.[15] Nors sutartis buvo naudinga abiem pusėms, vėliau „Pixar“ išreiškė nepasitenkinimą, jog ji nebuvo lygiateisė. „Pixar“ buvo atsakingi už kūrybą ir gamybą, o „Disney“ už marketingą ir platinimą. Pelnas ir gamybos išlaidos buvo padalinti per pusę, tačiau „Disney“ išskirtinai savinosi teises į istoriją bei jos tęsinius, taip pat rinko platinimo mokesčius. Kompanijai „Pixar“ opiausiu nesutarimo aspektu tapo teisių į istoriją ir jos tęsinius neturėjimas, didinęs įtampą tarp „Pixar“ ir „Disney“.
Abi kompanijos mėgino rasti bendrą sprendimą 2004 m. pradžioje. Buvo numatyta, kad naujoji sutartis apimtų tik platinimą, kadangi „Pixar“ siekė kontroliuoti gamybą ir išlaikyti teisę į pabaigtą filmą. „Pixar“ taip pat siekė patys finansuoti savo filmus ir gauti 100 procentų pajamų, iš kurių 10–15 procentų sumokėtų „Disney“ kaip platinimo išlaidas.[16] Viena iš naujosios sutarties dalių „Pixar“ reikalavo teisės kontroliuoti filmus, kurie buvo pradėti gaminti, kuomet dar galiojo senoji kompanijų sutartis, įskaitant filmus „Nerealieji“ ir „Ratai“. „Disney“ iškeltas sąlygas laikė nepriimtinomis, tačiau „Pixar“ neketino nusileisti.[16]
Nesutarimai tarp Stivo Džobso ir tuometinio „Disney“ pirmininko bei generalinio direktoriaus Maiklo Ainerio (Michael Eisner) itin apsunkino derybas. Jos galutinai žlugo 2004 m. viduryje, kuomet Džobsas pareiškė, jog „Pixar“ aktyviai ieško naujų partnerių.[17] „Pixar“ nepradėjo derybų su kitais platintojais. Po ilgos pertraukos, derybos tarp „Pixar“ ir „Disney“ atsinaujino. Tai įvyko Aineriui pasitraukus iš „Disney“ 2005 m. rugsėjį. Numatydamas galimą „Pixar“ ir „Disney“ atsiskyrimą, 2004 m. pabaigoje Džobsas paskelbė, kad „Pixar“ nebeleis savo filmų lapkritį, kaip buvo nustatę „Disney“, bet rinksis pelningesnius ankstyvos vasaros mėnesius. Tokiu atveju „Pixar“ turėtų galimybę išleisti sėkmingiausius savo filmus DVD formatu Kalėdinio pasiruošimo sezonu. Filmo „Ratai“ išleidimo atidėjimas leido prailginti „Pixar“ ir „Disney“ sutarties laiką ir pažiūrėti, kuo baigsis kompanijų nesutarimai.[18]
Kol buvo sprendžiama, ar „Disney“ įsigis „Pixar“, šios kompanijos sudarė platinimo sutartį 2007 m. pasirodžiusiam filmui „La Troškinys“. Sutartis turėjo užtikrinti, kad bent vienas filmas būtų išleistas per „Disney“ platinimo kanalus tuo atveju, jeigu „Disney“ atsisakytų įsigyti „Pixar“. Skirtingai nei ankstesnė „Disney“ ir „Pixar“ sutartis, ši užtikrino, kad „La Troškinys“ liks „Pixar“ nuosavybe, o „Disney“ tegautų platinimo pelną. Tačiau kai buvo nuspręsta, jog „Disney“ įsigis „Pixar“, minėta sutartis neteko teisinės galios.[19]
„Disney“ sutiko pirkti „Pixar“ už maždaug 7,4 mlrd. JAV dolerių su visomis akcijomis.[20] Gavus „Pixar“ akcininkų sutikimą, įsigijimas teisiškai buvo pabaigtas 2006 m. gegužės 5 d. Sandoris pakeitė Stivo Džobso, kuris buvo pagrindinis „Pixar“ akcininkas su 50,1 % akcijų, pareigas. Jis tapo daugiausiai akcijų (7 %) turintis individualus „Disney“ akcininkas ir tapo vienu iš kompanijos valdytojų.[21] Džobsas turėjo daugiau akcijų nei ankstesnis generalinis direktorius (CEO) Maiklas Aineris, prieš Džobsą buvęs pagrininiu akcininku; M. Aineris ir toliau išlaikė 1,7 % akcijų. Džobso akcijos viršijo ir „Disney“ garbės vadovo Rojaus E. Disnėjaus (Roy E. Disney) akcijas, kurios sudarė 1 %.
Kaip ir buvo nutarta, Džonas Laseteris, tuomet generalinis viceprezidentas, tapo „Pixar“ ir „Walt Disney Animation Studios“ vyriausiuoju kūrybiniu direktoriumi (CCO) (atskaitingas prezidentui ir generaliniam direktoriui (CEO) Robertui Idžeriui (Robert Iger) ir patariamasis „Disney“ vadovo Rojaus Disnėjaus asmuo), taip pat „Walt Disney Imagineering“ vyriausiuoju kūrybiniu konsultantu. „Walt Disney Imagineering“ projektuoja ir stato kompanijos pramogų parkus.[21] Ketmalas išsaugojo savo „Pixar“ prezidento pareigas bei tapo „Walt Disney Animation Studios“ prezidentu (atskaitingas Bobui Idžeriui (Bob Iger) ir „Walt Disney Studio Entertainment“ pirmininkui Dikui Kukui (Dick Cook)). Stivo Džobso užimtos „Pixar“ pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigos buvo panaikintos, vietoj jų jis užėmė vietą tarp „Disney“ vadovų.[22]
Laseterio ir Ketmalo vadovavimas abiem – „Disney“ ir „Pixar “– kompanijoms nereiškė, kad jos susijungė. Iš tiesų įsigijimo sutartyje buvo parengta papildomų sąlygų, kuriose buvo numatyta, jog „Pixar“ išliks atskiru vienetu; dėl šių sąlygų „Disney“ kompanijai analitikai išreiškė susirūpinimą.[23] Vieną iš sąlygų skelbė, kad „Pixar“ žmogiškųjų išteklių politika išliks nepakeista. Taip pat buvo numatyta, kad išliks „Pixar“ pavadinimas ir kompanijos būstinė Emerivilyje, Kalifornijoje, su „Pixar“ iškaba. Galiausiai filmų žymėjimas po įsigijimo sutarties būtų „Disney. Pixar“ (pirmąkart panaudotas filme „Ratai“).[24]
Džimas Morisas, filmo „Wall-E. Šiukšlių princo istorija“ kūrėjas, tapo „Pixar“ generaliniu direktoriumi. Užėmęs šias pareigas, jis tapo atsakingas už kasdienį studijos įrenginių ir produkcijos naudojimo valdymą.[25]
Pilnametražiai ir trumpametražiai filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmąjį „Pixar“ animatorių būrį sudarė tradicinės animacijos, tarp jų ir Džonas Laseteris, tiek stop kadro ir/ arba kompiuterinės animacijos atstovai bei neseniai studijas baigę studentai.[5] Daugybė animatorių buvo įdarbinti „Pixar“ studijoje maždaug tuo laiku, kai buvo išleisti filmai „Iš vabalų gyvenimo“ ir „Žaislų istorija 2“. Nors „Žaislų istorija“ buvo tikrai sėkmingas, tačiau tuo metu jis buvo vienintelis „Pixar“ pilnametražis filmas.
Didžioji dalis visos animacijos industrijos buvo ir tebėra įsikūrusi Los Andželo mieste, Kalifornijoje, tuo tarpu „Pixar“ studija yra 560 km į šiaurę nuo San Francisko įlankos. Taip pat svarbu pabrėžti, kad 2D animacija ilgai dominavo pilno metro animaciniuose filmuose. Norėdami išbandyti naujus animacijos kūrimo metodus (kompiuterinę animaciją) daugelis Los Andželo animatorių pareiškė norą persikraustyti toli į šiaurę ir dirbti „Pixar“ studijoje. Be to, tuo metu „Pixar“ nauji darbuotojai atkeliavo tiesiai iš koledžų arba kūrė ne pilno metro animacinius filmus. „Pixar“ yra sukūrusi animacijos programą „Marionette“ specialiai darbuotojams, kurie turi tradicinės animacijos įgūdžių. Ši programa reikalauja minimalių apmokymų, tad norimas rezultatas yra pasiekiamas gana greitai.[5]
Interviu metu su JAV televizijos PBS (Public Broadcaster Service) pokalbių laidos vedėjų, Laseteris sakė, kad „Pixar“ filmai ir pati kompanija seka ta pačia savęs tobulinimo linkme. Su šeimos ir draugų pagalba, patys filmų herojai pamatę tikrąjį pasaulį išmoksta juos vertinti. Taip pat, Laseteris paminėjo, jog filmai „turi būti apie pagrindinio veikėjo augimą, tobulėjimą bei jo pasikeitimą“.
Filmų tęsiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Žaislų istorija 2“ iš pradžių buvo užsakyta „Disney“, kaip 60 minučių trukmės filmukas, platinamas tik per video kasetes (direct-to-video). Tačiau matydamas, jog medžiaga nėra pakankamai gera, Džonas Laseteris įtikino „Pixar“ kompaniją pradėti kūrybos procesą iš naujo ir paversti „Žaislų istoriją 2“ savo trečiuoju pilnametražiu filmu. 2010 m. birželio 18 d. buvo išleistas ir antrasis didiesiems kino ekranams pritaikytas filmo tęsinys – „Žaislų istorija 3“. 2011 m. birželio 27 d. aktorius Tomas Hanksas prasitarė, jog yra kuriama ir ketvirtoji „Žaislų istorijos“ dalis, tačiau pati „Pixar“ studija šio fakto nepatvirtino.[26][27]
„Pixar“ teigia, jog filmų tęsiniai privalo būti kuriami tik tuo atveju, jei jų siužetai yra tokie pat geri, kaip ir originalo. Po „Žaislų istorijos 2“ išleidimo, „Pixar“ ir „Disney“ studijos džentelmeniškai susitarė, jog „Disney“ nekurs jokių filmų tęsinių be „Pixar“ žinios, nepaisant to, jog turi teisę tai daryti. Tačiau 2004 metais tarp šių dviejų studijų iškilo nesutarimų ir „Pixar“ paskelbė, jog nepritaria naujojo filmo kūrimui, o „Disney“ kompanija, savo ruožtu, pranešė, jog visgi ketina kurti tęsinius „Pixar“ studijos filmams, su „Pixar“ pritarimu ar be jo. Filmas „Žaislų istorija 3“ buvo pradėtas kurti naujajame „Walt Disney Feature Animation“ studijos CGI (kompiuteriu sukurtų vaizdų) padalinyje, pavadintame „Circle 7 Animation“.
Kai Laserteris tapo atsakingu už tai, jog visa „Disney“ ir „Pixar“ animacija būtų kuriama dalyvaujant abiem studijoms, jis nedelsiant sustabdė tęsnių gamybą; „Disney“ pareiškė, kad atšaukia „Žaislų istorijos 3“ kūrimą. Vis dėlto, 2006 m. kovą „Žaislų istorija 3“ vėl grįžo į „Pixar“ studijos rankas ir su pakeistu siužetu bei „Disney“ studijos priežiūra, buvo imta kurti iš naujo.
Laserteris toliau kurstė spekuliacijas dėl ateities tęsinių pareikšdamas, jog „Jei turime puikią istoriją, mes sukursime tęsinį.“[28] „Ratai 2“, pirmasis tęsinys po „Žaislų istorijos“ sagos, buvo oficialiai paskelbtas 2008 m. balandžio 8 d., o išleistas 2011 m. birželio 24 d. 2010 m. balandžio 22 d. buvo paskelbta apie „Monstrų universitetą“, filmo „Monstrų biuras“ tęsinį, atskleidžiantį pirmosios dalies priešistorę. Numatytas išleisti 2013 m. birželio 21 d., tai bus apskritai pirmasis tokio pobūdžio „Pixar“ studijos darbas. Tiesą sakant, pirmoji paskelbta šio filmo išleidimo data buvo 2012 m. lapkričio 2 d., tačiau ji buvo atidėta dėl to, jog, pasak Disney studijos platinimo vadovo Čako Viano (Chuck Viane), „Pixar“ filmai didžiausios sėkmės susilaukia išleisti vasarą.[29]
Pritaikymas televizijai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Žaislų istorija“ buvo pirmasis „Pixar“ filmas pritaikytas rodyti per televiziją, kaip ir filmas bei serialas „Bazas Šviesmetis. Žvaigždės komanda“ (Buzz Lightyear of Star Command). „Ratai“ buvo suskirstyti į epizodus ir televizijoje pasirodė kaip serialas „Cars Toons“ (žodžių žaismas: cartoon – „animacija“). Vienas epizodas truko nuo 3 iki 5 minučių ir buvo transliuojamas tarp įprastinių Disney Channel kanalo laidų. Serialo pagrindinis veikėjas – Matersas (vilkikas, įgarsintas komiko Kabelinės Vyruko Lario (Larry the Cable Guy)).
Iki šiol visi „Pixar“ kompanijos filmai buvo animuoti (išskyrus „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“, kuriame buvo panaudotos nedideli realaus veiksmo elementai). Šiuo metu kuriamas realaus veiksmo filmas apie 1906 m. įvykusį žemės drebėjimą (režisierius Bradas Birdas). Birdas paaiškino, jog jį „sudomino kai kurių projektų perkėlimas į realaus veiksmo pasaulį“, nors, „dėl jaukios darbo aplinkos esu linkęs pasilikti „Pixar“ kompanijoje“.
Studijos filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Žaislų istorija (1995 m.)
- „Iš vabalų gyvenimo“ (1998 m.)
- „Žaislų istorija 2“ (1999 m.)
- „Monstrų biuras“ (2001 m.)
- „Žuviukas Nemo“ (2003 m.)
- „Nerealieji“ (2004 m.)
- „Ratai“ (2006 m.)
- „La Troškinys“ (2007 m.)
- „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ (2008 m.)
- „Aukštyn“ (2009 m.)
- „Žaislų istorija 3“ (2010 m.)
- „Ratai 2“ (2011 m.)
- „Karališka drąsa“ (2012 m.)
- „Monstrų universitetas“ (2013 m.)
- „Išvirkščias pasaulis“ (2015 m.)
- „Gerasis dinozauras“ (2015 m.)
- „Žuvytė Dorė“ (2016 m.)
- „Ratai 3“ (2017 m.)
- „Koko“ (2017 m.)
- „Nerealieji 2“ (2018 m.)
- „Žaislų istorija 4“ (2019 m.)
- „Pirmyn“ (2020 m.)
- „Siela“ (2020 m.)
- „Lukas“ (2021 m.)
- „Raudonoji panda“ (2022 m.)
- „Šviesmetis“ (2022 m.)
- „Stichijos“ (2023 m.)
- „Išvirkščias pasaulis 2“ (2024 m.)
Parodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 2005 m. gruodžio „Pixar“ surengė ne vieną parodą, kurioje buvo pagerbtas menas ir dailininkai, animacijos srityje išdirbę ištisą šios kompanijos gyvavimo dvidešimtmetį.
Pixar: 20 metų animacijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m. „Pixar“ kompanija šventė savo dvidešimtmetį.[30] Ta proga buvo išleistas septintas pilnametražis filmas „Ratai“, surengtos dvi parodos (nuo balandžio iki 2010 m. birželio) Singapūro mokslo centre, Rytų Juronge (Singapūras) ir Londono mokslo muziejuje.
Parodoje eksponuojami darbai atspindi įvairius darbo eskizus iš įvairių „Pixar“ kompanijoje vykdytų projektų, joje taip pat demonstruojamos molinės veikėjų skulptūros ir 3D formato parodos kūrinių demonstracija, transliuojama iš keturių projektorių. Kitas įdomus parodos atributas – zootropas, per kurį lankytojai galėjo pamatyti „animuotus“ „Žaislų istorijos“ veikėjus realiame gyvenime.
Pixar: 25 metai animacijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2011 metais „Pixar“ kompanija, minėdama 25-uosius gyvavimo metus, išleido 12-ąjį animacinį filmą „Ratai 2“. Paroda Pixar: 25 metai animacijoje vyko Kalifornijos Ouklendo muziejuje (nuo 2010 m. liepos iki 2011 m. sausio). Parodos turas debiutavo Honkonge ir buvo pristatyta Honkongo paveldo muziejuje tarp 2011 m. kovo 27 d. ir liepos 11 d.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Pixar Founding Documents“. Alvy Ray Smith. Suarchyvuotas originalas 2005-04-27. Nuoroda tikrinta 2013-03-09.
- ↑ Josh Tyler (2011-06-23). „It's Official, Cars Is Pixar's First Bad Movie“. Cinema Blend.
- ↑ Movie Brands Sorted by Total Gross – Box Office Mojo
- ↑ When added to foreign grosses Pixar Movies at the Box Office Box Office Mojo
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Hormby, Thomas (2007-01-22). „The Pixar Story: Fallon Forbes, Dick Shoup, Alex Schure, George Lucas and Disney“. Low End Mac. Nuoroda tikrinta 2013-03-09.
- ↑ 6,0 6,1 „Pixar Animation Studios“. Ohio State University. Suarchyvuotas originalas 2010-06-24. Nuoroda tikrinta 2013-03-09.
- ↑ „Toy Stories and Other Tales“. University of Saskatchewan. Suarchyvuotas originalas 2017-09-07. Nuoroda tikrinta 2013-03-09.
- ↑ „Pixar Animation Studios – Company History“. Fundinguniverse.com. Nuoroda tikrinta 2011-07-08.
- ↑ „History of Computer Graphics: 1990–99“. Hem.passagen.se. Suarchyvuotas originalas 2005-04-18. Nuoroda tikrinta 2011-07-08.
- ↑ Fisher, Lawrence M. (1991-04-02). „Hard Times For Innovator In Graphics“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2011-07-08.
- ↑ „all about Steve Jobs – Long Bio (6/11)“ (prancūzų). Allaboutstevejobs.com. 1990-04-30. Suarchyvuotas originalas 2012-02-17. Nuoroda tikrinta 2011-07-08.
- ↑ Schlender, Brent (1995-09-18). „Steve Jobs' Amazing Movie Adventure Disney Is Betting On computerdom's Ex-boy Wonder To Deliver This Year's Animated Christmas Blockbuster. Can He Do For Hollywood What He Did For Silicon Valley?“. CNNMoney. Nuoroda tikrinta 1995-09-18.
{{cite news}}
: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=
(pagalba)Nevius, C.W. (2005-08-24). „Pixar tells story behind 'Toy Story'“. San Francisco Chronicle. Nuoroda tikrinta 2008-04-22. - ↑ „Toy Story“. Box Office Mojo. Nuoroda tikrinta 2010-06-10.
- ↑ „Company FAQ’s“ Archyvuota kopija 2006-07-02 iš Wayback Machine projekto.. Pixar. Nuoroda tikrinta 2010-06-10.
- ↑ Hartl, John (2000-07-31). „Sequels to `Toy Story,' `Tail,' `Dragonheart' go straight to video“. The Seattle Times. Suarchyvuota iš originalo 2012-05-30. Nuoroda tikrinta 2008-04-22.
- ↑ 16,0 16,1 „Pixar dumps Disney“. CNN. 2004-01-29. Nuoroda tikrinta 2008-04-22.
- ↑ „Pixar Says 'So Long' to Disney“. Wired. 2004-01-29. Suarchyvuota iš originalo 2012-05-30. Nuoroda tikrinta 2008-04-22.
- ↑ Grover, Ronald (2004-12-09). „Steve Jobs's Sharp Turn with Cars“. Business Week. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.
- ↑ „Pixar Perfectionists Cook Up 'Ratatouille' As Latest Animated Concoction“. Star Pulse. Suarchyvuotas originalas 2007-10-27. Nuoroda tikrinta 2008-04-22.
- ↑ La Monica, Paul R. (2006-01-24). „Disney buys Pixar“. CNN.
- ↑ 21,0 21,1 Holson, Laura M. (2006-01-25). „Disney Agrees to Acquire Pixar in a $7.4 Billion Deal“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2008-04-22.
- ↑ La Monica, Paul R. (2006-01-24). „Disney buys Pixar“. CNN. Nuoroda tikrinta 2008-04-22.
- ↑ „Agreement and Plan of Merger by and among The Walt Disney Company, Lux Acquisition Corp. and Pixar“. Securities and Exchange Commission. 2006-01-24. Nuoroda tikrinta 2007-04-25.
- ↑ Bunk, Matthew (2006-01-21). „Sale unlikely to change Pixar culture“. Inside Bay Area. Nuoroda tikrinta 2008-04-22.
- ↑ Graser, Marc (2008-09-10). „Morris and Millstein named manager of Disney studios“. Variety. Suarchyvuotas originalas 2008-09-14. Nuoroda tikrinta 2008-09-10.
- ↑ „Tom Hanks reveals Toy Story 4“. 2011-07-27. Nuoroda tikrinta 2011-07-27.
- ↑ Access Hollywood
- ↑ Douglas, Edwards (2006-06-03). „Pixar Mastermind John Lasseter“. comingsoon.net. Suarchyvuotas originalas 2007-03-11. Nuoroda tikrinta 2007-03-01.
- ↑ „Monsters University Pushed to 2013“. movieweb.com. 2011-04-04. Suarchyvuotas originalas 2013-10-14. Nuoroda tikrinta 2011-04-04.
- ↑ „Pixar: 20 Years of Animation“. Pixar. Suarchyvuotas originalas 2007-01-08. Nuoroda tikrinta 2010-06-28.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė
- „Pixar“ svetainėje Youtube
- „Pixar“ svetainėje Internet Movie Database