Listerine

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Įvairūs Listerine produktai

Listerine – antiseptinis burnos skalavimo skystis, vienas populiariausių burnos skalavimo skysčių JAV.[1]. Produkto šūkis – „žudyti bakterijas, sukeliančias blogą burnos kvapą“. Listerine yra pavadintas pagal Joseph Lister[2], chirurgą, kuris vienas pirmų pradėjo taikyti ir skatinti instrumentų sterilizavimą.[3]

Iš pradžių prekės ženklas priklausė kompanijai „Lambert Pharmacal“ (kuri vėliau tapo „Warner-Lambert“). 2006 m. gruodį įsigijusi „Pfizer“ vartotojų sveikatos apsaugos padalinį, „Listerine“ gamyba ir pardavimu užsiima kompanija „Johnson & Johnson“.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktyvosios Listerine sudedamosios dalys – mentolis, timolis, metilo salicilatas ir eukaliptas. Jų kombinacija pasižymi antiseptiniu veikimu, tikėtina, jog metilo salicilatas taip pat turi ir priešuždegiminį efektą.[4] Paskanintame Listerine yra 21,6 proc. etanolio, „Listerine Gold“ (originaliame) etanolio koncentracija – 26,9 proc. Esant tokiai koncentracijai skalavimo skystyje, etanolis veikia kaip aktyviųjų sudedamųjų dalių skaidytojas.[5]

Efektyvumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papildomas burnos skalavimas vandeniu padeda mažinti dantų apnašas (akmenis) ir dantenų uždegimą vaikams, taip pat mažina dantenų kraujavimo riziką.[6]

Preparato efektyvumą lemia 4 eteriniai aliejai, įeinantys į alkoholio bazę ir galintys prasiskverbti pro dantų akmenų biosluoksnį, todėl Listerine gali prasiskverbti į ląstelės sieneles kur kas efektyviau nei bet kuris kitas burnos skalavimo skystis. Dėl šios priežasties skalavimas gali sumažinti dantų apnašų lygį net 52 proc. daugiau nei jų valymas vien tik dantų šepetuku ir siūlu. Listerine geriausiai veikia naudojant jį kartu su siūlu ir šepetuku, tačiau jokiu būdu ne kaip jų pakaitalas.[7]

Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo susirūpinta, kad alkoholio savo sudėtyje turintys burnos skalavimo skysčiai, tokie kaip Listerine, gali padidinti burnos vėžio riziką.[8]

Pakartotinių mokslinių tyrimų metu, vykusių 1985[9], 1995[10] ir 2003[11] metais, nustatyta, kad alkoholio savo sudėtyje turintys burnos skalavimo skysčiai nėra susiję su burnos vėžiu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Marion Arathoon (2007). „How to Tackle Leader in the Brand Category“. LiveMint.com. Nuoroda tikrinta 2007-12-04. 
  2. John Bankston. „Joseph Lister and the Story of Antiseptics (Uncharted, Unexplored, and Unexplained)“. Bear, Del: Mitchell Lane Publishers, 2004 m. ISBN 978-1-58415-262-0
  3. John Galbraith Simmons. „Joseph Lister Antisepsis and Modern Surgery. Doctors and discoveries : lives that created today's medicine“. Boston: Houghton Mifflin. 94–99 psl., ISBN 978-0618152766
  4. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC404501/
  5. https://www.listerineprofessional.co.uk/safety-profile/listerine-alcohol
  6. Dolińska E, Stokowska W (2006). „Short time effect of elmex and Listerine mouthrinses on plaque in 12-year-old children“. Adv Med Sci. 51 Suppl 1: 73–6. PMID 17460834. 
  7. Sharma N, Charles CH, Lynch MC; et al. (1 April 2004). „Adjunctive benefit of an essential oil-containing mouthrinse in reducing plaque and gingivitis in patients who brush and floss regularly: a six-month study“. J Am Dent Assoc 135 (4): 496–504. PMID 15127875. 
  8. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20122351
  9. Mashberg A, Barsa P, Grossman ML (1985). „A study of the relationship between mouthwash use and oral and pharyngeal cancer“. J Am Dent Assoc 110 (5): 731–4. PMID 3859544. 
  10. Elmore JG, Horwitz RI (1995). „Oral cancer and mouthwash use: evaluation of the epidemiologic evidence“. Otolaryngol Head Neck Surg 113 (3): 253–61. PMID 7675486. doi:10.1016/S0194-5998(95)70114-1. 
  11. Cole P, Rodu B, Mathisen A (1 August 2003). „Alcohol-containing mouthwash and oropharyngeal cancer: a review of the epidemiology“. J Am Dent Assoc 134 (8): 1079–87. PMID 12956348.