Pivonijos miško holokausto vieta
| Pivonijos miško holokausto vieta | |||
|---|---|---|---|
  Pivonijos miško holokausto vieta |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Ukmergės rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Pivonijos seniūnija | ||
| Plotas | 12 315 m² | ||
| Registro Nr. | u.k. 11306 / IV702 | ||
Pivonijos miško holokausto vieta – holokausto vieta Ukmergės rajone, Pivonijos seniūnijoje, Graužiečių kaime. Pivonijos miške esanti holokausto vieta paskelbta nacionalinės reikšmės kultūros paminklu (unikalus kodas – 11306). Ši žudynių vieta nuo Ukmergės nutolusi apie 4 km į pietryčius, pasiekiama iš kelio 231 Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė . Įvardijama kaip viena masiškiausių žydų žudynių vietų Lietuvoje. Kasmet pirmąjį rugsėjo sekmadienį lygiai vidurdienį Pivonijos miške prie paminklo susirenkantys žmonės simboliškai pradeda žydų tautos tragedijai skirtą renginį.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki Antrojo pasaulinio karo kone pusė Ukmergės miesto gyventojų buvo žydai. Lietuvą okupavus vokiečiams, naciai ėmėsi šios tautos genocido. Karo pradžioje Vaitkuškio dvare įkurtas getas, į kurį buvo atvaromi Ukmergės ir apylinkių žydai.[2] Iš čia jie patekdavo į Pivonijos mišką. 1941 m. rugpjūčio 1, 8, 19 d., rugsėjo 5, 18, 26 d. nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos metu nužudyta ir užkasta 6350-7000 Ukmergės apskrities žydų tautybės gyventojų.[3]
Pivonijos miške 1958 m. buvo perlaidoti 88 žydų ir kitų tautybių žmonių palaikai, perkelti iš Antakalnio II kaimo (Lyduokių seniūnija). Šios aukos – iš 1941 m. liepos 10 d. vykdytos analogiškos egzekucijos.[3][4]
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mišku apaugusioje aikštelėje supilta 15 antkapinių žemės sampilų. Holokausto vietą ir aukų kapus ženklinantis paminklas yra miško supamoje aikštelėje. Teritorija užima 12 315 m² plotą. 1953 m. pastatyto paminklo užrašas skelbia: „Čia 1941 m. amžinam poilsiui hitlerinių budelių ir jų vietinių pagalbininkų kulkų pakirsti atgulė 10239 nekalti Lietuvos piliečiai - žydų tautos sūnūs ir dukros, seneliai ir kūdikiai. Tegul jų nekaltas kraujas pribudina kiekvieno sąžinę, kad daugiau niekad nebūtų žudomi žmonės.“[5]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Holokaustas Ukmergėje / sud. Neringa Latvytė-Gustaitienė. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2012. ISBN 978-9955-767-16-9.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pivonijos šile prisiminė istorijos skaudulius ukzinios.lt
- ↑ Nulenkė galvas žudynių vietoje
- ↑ 3,0 3,1 „Pivonijos miško žydų žudynių vieta ir kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ II Antakalnyje ir Ukmergėje skambėjo nužudytų žydų vardai gzeme.lt
- ↑ Žydų žudynių vieta ir kapai ukmergeinfo.lt