Piliečio teisės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pilietinės teisės ir laisvės - žmogaus teisių ir laisvių rūšis. Pilietines teises turi piliečiai - konkrečios valstybės - kaip politinės organizacijos nariai. Šios teisės ir laisvės svarbios, užtikrinant asmenų apsaugą nuo neteisėtų valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų veiksmų, lygias galimybes dalyvauti pilietiniame ir politiniame valstybės gyvenime, būti nediskriminuojamam. Tam tikros galioja ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų atžvilgiu.

Pilietinės ir žmogaus teisės[taisyti | redaguoti kodą]

Dažnai Konstitucijose pilietinėmis teisėmis (t. y. tokiomis, kurios užtikrinamos piliečiams), yra įvardijamos pagrindinės žmogaus teisės bei principai kaip, pvz.:

Politinės teisės[taisyti | redaguoti kodą]

Politinės teisės oficialiai yra užtikrinamos tik piliečiams, tačiau kai kuriomis praktiškai gali naudotis ir kiti asmenys, nepiliečiai. Išskiriama asmens politinė laisvė (įskaitant asmenines teises kaip sąžinės (minties) laisvė, žodžio laisvė, tikėjimo laisvė, spaudos laisvė, kilnojimosi laisvė), teisė dalyvauti pilietinėje visuomenėje ir politikoje, asociacijų laisvė (teisė laisvai vienytis į įvairias organizacijas), susirinkimų laisvė; teisė protestuoti (kai kur - ir teisė sukilti, vad. teisė į maištą), peticijos teisė, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji).

Pilietinės ir politinės teisės sudaro pirmąją Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos dalį (antrają dalį - vad. ekonominės, socialinės ir kultūrinės laisvės).