Valdžia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valdžios pasireiškimo pavyzdys: futbolo teisėjas žymi liniją, kurios smūgio metu žaidėjai turi neperžengti

Valdžia – santykis tarp asmenų arba jų grupių, kai vienas asmuo ar jų grupė paklūsta kitam asmeniui ar jų grupei.[1] Tai galimybė ir sugebėjimas, nepriklausomai nuo taikomų priemonių, įgyvendinti kieno nors valią kitam net esant opozicijai.[2] Priemonės, kurios leidžia pasiekti tokį paklusimą, vadinamos valdžios šaltiniais.[1] Valdžios šaltinių įvairovė yra nepaprastai didelė. Tai gali būti ir atvira prievarta, ir savanoriškas kito asmens sutikimas paklusti duotam įsakymui. Valdžia gali remtis autoritetu, tradicijomis, ekonominiais, ideologiniais ir organizaciniais teisiniais mechanizmais.

Mažose grupėse valdžia paprastai būna neformali.[1] Didesnėse grupėse paprastai sutinkama institucinė valdžia, kai valdymui kuriamos institucijos, valdymo organai.[1]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, ISBN 9986-442-55-9
  2. Max Weber, Economy and Society, chap. 1, §16

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose