Petras Šakalinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Petras Šakalinis
Gimė: 1948 m. rugpjūčio 18 d.
Kazarieza, Molėtų raj.
Mirė: 2007 m. kovo 11 d. (58 metai)
Vaikai:

Tomas, Zita

Veikla: inžinierius, profsąjungų ir politinis veikėjas
Partija: 1993 m. Tėvynės sąjunga

Petras Šakalinis (1948 m. rugpjūčio 18 d. Kazariezoje, Molėtų raj. – 2007 m. kovo 11 d.) – inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeimoje augo penki broliai ir viena sesuo. Mokėsi Kulionių pradinėje mokykloje, vėliau Suginčių vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1967 m. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus politechnikos mokyklą. Baigęs įgijo kontrolinių matavimo prietaisų ir automatikos šaltkalvio specialybę.

19701972 m. Lietuvos standartų komitete elektros matavimo prietaisų laboratorijos inžinierius, 1972–1974 m. matavimo prietaisų remonto gamyklos „Matas“ kontrolinių prietaisų šaltkalvis. 1974–1977 m. Lietuvos kino studijos elektrikas, operatoriaus asistentas apšvietėjas. 1977–1982 m. Vilniaus kuro aparatūros gamyklos Metrologijos skyriaus, 1982–1984 m. Santariškių gydymo įstaigų valdybos kontrolinių prietaisų ir automatikos šaltkalvis elektrikas. 1984–1991 m. buitinių paslaugų įmonės „Banga“ elektrikas. 1989 m. šioje įmonėje įkūrė Darbininkų sąjungą.

19881990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos narys, pramonės įmonių Vilniaus mieste sąjūdžio „Labora“ įgaliotinis, Sąjūdžio renginių apsaugos tvarkdarys – „žaliaraištis“. 1991 m. sausio įvykių dienomis saugojo Aukščiausiąją Tarybą, LR Seimo III rūmus, buvo penktojo būrio gynėjas.

1990–1993 m. Lietuvos darbininkų sąjungos atsakingasis sekretorius. 1991 m. kovo mėn. LDS akcijos „Pagalba streikuojantiems Rusijos ir Ukrainos šachtininkams“ organizacinio komiteto narys. Organizavo ekspedicijas į Donecką, Kuzbasą, Vorkutą ir joms vadovavo. 1991–1996 m. Respublikinių profesinių sąjungų rūmų direktorius. 1993 m. Lietuvos darbininkų sąjungos viceprezidentas. Nuo 1993 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys.

1996–2000 m. LR Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos sąrašą, priklausė Tėvynės sąjungos frakcijai, dirbo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos narys, parlamentinių ryšių su Didžiąja Britanija, Vokietija, Prancūzija, Čekija, Čečėnija, Lenkija, JAV, Izraeliu grupių narys.

1998 m. išrinktas Lietuvos samariečių bendrijos viceprezidentu. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities valdybos narys.

Sukūrė videofilmą „Moterys ir darbas“, kurio fragmentus rodė Lietuvos televizija. Medžiaga videofilmui „Darbo, duonos, teisingumo“ buvo rodyta per Baltijos TV. Buvo Lietuvos darbininkų sąjungos laikraščio „Lietuvos darbininkas“ redakcinės kolegijos narys, sąjungos rengiamų akcijų organizatorius ir nuolatinis dalyvis.

Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Vaikai: Tomas (g. 1979 m.) ir Zita (g. 1981 m.).

Dirbo Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos operatoriumi. 2007 m. kovo 11 d. žuvo per gaisrą daugiabutyje.