Petlyakov Pe-2

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Petlyakov Pe-2
Петляков Пе-2
Petlyakov Pe-2 2004 m.
Tipas Lengvasis bombonešis
NATO kodas Buck
Gamintojas Petlyakov
Kūrėjas Vladimiras Petliakovas
Pirmas skrydis 1939 m. gruodžio 22 d.
Pradėtas naudoti 1941 m.
Baigtas naudoti 1954 m. (Jugoslavijoje)
Būsena nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai Tarybų Sąjunga Sovietų oro pajėgos
Lenkija Lenkijos oro pajėgos
Čekoslovakija Čekoslovakijos oro pajėgos
Jugoslavijos oro pajėgos
Pagaminta vnt. 11 427
Prototipas Petlyakov Pe-3

Petlyakov Pe-2 (rus. Петляков Пе-2, NATO kodinis pavadinimas - "Buck") – Sovietų Sąjungoje gamintas lengvasis bombonešis ir žvalgybinis lėktuvas, naudotas II pasaulinio karo metu. Jis laikomas vienu geriausiu sausumos taikinius naikinančiu bombonešiu kare. Taip pat šis lėktuvas buvo sėkmingai naudotas kaip naktinio bombonešio bei žvalgybinėse misijose.

Pe-2 pradėtas kurti 1937 m., NKVD specialiame kontruktorių biure (rus., žargonas - šaraška). Jo kūrėjų komanda, vadovaujama A Tupolevo konstruktorių biuro konstruktoriaus V. Petliakovo buvo įkalinta apkaltinus sabotažu ir šnipinėjimu. Lėktuvas pradžioje buvo kuriamas kaip aukštuminis nakintuvas, skirtas kovoti su strateginiais bombonešiais, todėl pirmasis jo indeksas buvo VI-100 (rus. высотный истребитель).

Pe-2 tapo vienu ikoniškiausių Antrojo Pasaulinio karo lėktuvų, plačiai naudotų propagandoje.

1941 m. pabaigoje 6 trofėjinius Vokietijoje modernizuotus lėktuvus iš Vokietijos įsigijo Suomija, juos sėkmingai naudojusi Tęstiniame kare bombardavimo ir žvalgybos operacijose Karelijoje, prie Leningrado, Suomijos įlankoje (eskadrilė PLelv 48). Dar vieną lėktuvą suomiai tokiu pat būdu įsigijo 1944 m. sausio mėn. Vienas lėktuvas vidutiniškai atliko 94 misijas. Visi šie lėktuvai buvo sunakinti iki karo pabaigos.

Po karo lėktuvą taip pat naudojo kelios Varšuvos pakto narės. Ilgiausiai šio tipo orlaivius naudojo Juguslavijos Karinės oro pajėgos, paskutinius jų nurašiusios 1954 m.

Pagal pagamintų orlaivių kiekį "Petlyakov Pe-2" tapo trečiu po vokiško Junkers Ju 88 ir britiško Vickers Wellington. Lėktuvas buvo vertinamas dėl savo manevringumo ir ilgaamžiškumo. Lėktuvas pasižymėjo sudėtingu pilotavimu - dauguma 1944 m. iš prancūzų SSRS formuoto bombonešių pulko "Langedokas" pilotų taip ir neįsisavino jo pilotavimo.

Ironiškas faktas - lėktuvo kūrėjas žuvo šio orlaivio katastrofoje - 1942 m. vasario 12 d. pakeliui iš Kazanės į Maskvą užsidegė Pe-2, kuriuo skrido ir V. Petliakovas. lektuvas sudužo, pilotai ir keleivis žuvo.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SSRS KOP 99-osios bombonešių grupės 348 eskadrilės pilotai prie Pe-2 pirmųjų Italijos bombardavimo reidų metu, 1944 m. birželis, netoli Poltavos

Pe-2 gamyba (gamyklų duomenimis)

Gamyka 1940 m. 1941 m. 1942 m. 1943 m. 1944 m. 1945 m. Viso
Nr. 22 (Filai) 1083 1083
Nr. 22 (Kazanė) 37 1937 2423 2944 1634 8975
Nr. 39 (Maskva) 1 303 304
Nr. 39 (Irkutskas) 455 5 460
Nr. 124 (Kazanė) 104 104
Nr. 125 (Irkutskas) 144 144
Viso 1 1671 2392 2428 2944 1634 11070
Pe-3 gamyba (gamyklų duomenimis)
Modelis Производитель 1941 m. 1942 m. 1943 m. 1944 m. Viso
Pe-3 Nr. 39 (Maskva) 196 196
Nr. 39 (Irkutskas) 11 11
Pe-3 bis Nr. 39 (Irkutskas) 121 13 134
Nr. 22 (Kazanė) 19 19
Viso 196 132 13 19 360

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. išleistas propagandinis SSRS pašto ženklas, vaizduojantis Pe-2

Ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • du 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiai ShKAS (po 900 užtaisų kiekvienam) nosyje
  • dvi 20 mm kalibro patrankos (po 300 užtaisų kiekvienai) nosyje
  • po vieną 7,62 mm kalibro kulkosvaidį ShKAS žvalgui ir šturmanui
  • iki 1000 kg bombų (iš jų - 600 vidiniame bombų skyriuje), iki 4 kreipiančiųjų nevaldomiems reaktyviniams sviediniams