Pereiti prie turinio

Persimonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Persimonai)
Persimonai

Persimonai – valgomieji juodmedžio genčiai priklausančių augalų vaisiai.[1] Kai kuriuose kraštuose persimonai dar vadinami churma, tačiau lietuvių kalboje tai nevartotina svetimybė.[2] Skiriama daug persimonus vedančių augalų rūšių, iš kurių maistui daugiausiai vartojama rytinio juodmedžio vaisių.

Plačiausiai iš persimonų maistui auginami:

Rečiau dėl vaisių auginami:

Persimonų gamyba – 2019 m.
Šalis Gamyba
(mln. t.)
Kinijos LR Kinija 3.21
Pietų Korėja Pietų Korėja 0.32
Japonija Japonija 0.21
Azerbaidžanas Azerbaidžanas 0.17
Brazilija Brazilija 0.16
Pasaulyje 4.27
Šaltinis: FAOSTAT (Jungtinės Tautos)[3]

Kaip ir pomidorai, persimonai paprastai nelaikomi uogomis, tačiau morfologiškai persimono vaisius, augantis ant vaismedžio, iš tikrųjų yra uoga. Valgomi švieži, rečiau džiovinti arba iš jų gaminami džemai, marmeladai, galima ruošti salotas, virti uogienes. Dėl unikalaus skonio, jie derinami su pačiais įvairiausiais priedais. Minkštime sėklų dažniausiai nebūna, todėl suvalgomas visas vaisius, nepaliekant graužtuko. Luobelė yra plona, valgoma, todėl lupti nebūtina.[4] Savo forma jis būna kiaušiniškas, kūgiškas, kartais rutulio ar suploto rutulio formos. Prinokęs vaisius dažniausiai būna oranžinės, raudonai oranžinės, geltonos spalvos, rečiau – ir juodos. Vaisiaus luobelė kiek tamsesnė už minkštimą. Neprinokęs jis žalias, su melsva apnaša. Vaisiui nokstant kietas minkštimas tampa minkštu, gleivingu ir saldžiu. Vaisių luobelėje kaupiasi daug raugų. Švieži vaisiai turtingi ne tik skoniu, bet ir maistine verte, mikroelementais. Juose būna iki 20 % angliavandenių (iš jų apie 12 % cukrūs), 0,2 % riebalų, 0,6 % baltymų, nemažai vitaminų (B2, B9, C), mineralų (geležis, kalcis, natris).[1][5]

Didžiausi persimonų augintojai: Kinija, Korėja, Japonija, Brazilija, Italija, Izraelis, Iranas, Naujoji Zelandija.[1] Kinija užima 75 % pasaulio rinkos.

Rytietiški persimonai, kurie dar vadinami kiniškais arba japoniškais[6] (Diospyros kaki), yra komerciniu požiūriu svarbiausi persimonai. Jie kilę iš Kinijos, šiaurės rytų Indijos ir šiaurės Indokinijos. Pradėti auginti Kinijoje daugiau nei prieš 2000 metų, o į Japoniją atvežti VII a., į Korėją – XIV a. Kalifornijoje ir Pietų Europoje pasirodė apie 1800 m. Nuo 1890 m. pradėjo plisti Brazilijoje su japonų imigrantais. Persimono vaismedis yra lapus metantis augalas, išaugantis iki 10 m aukščio, pagal išvaizdą atrodantis kaip obelis. Lapai pakaitiniai, kiaušiniškai pailgi, tamsiai žali, apačioje blyškūs, plačiai lancetiški. Rudenį jie parausta.

Amerikietiški persimonai (Diospyros virginiana) yra kilę iš rytų JAV. Skinami rudenį arba po pirmųjų šalnų, vaisiai valgomi švieži arba iš jų gaminami kepiniai, pyragai, nestiprūs alkoholiniai gėrimai.[7]

  1. 1,0 1,1 1,2 Persimonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija,
  2. Ar taisyklinga vaisių vadinti „churma“? Archyvuota kopija 2021-01-19 iš Wayback Machine projekto. vlkk.lt
  3. „Persimmon production in 2019; Crops/World regions/Production quantity (from pick lists)“. FAOSTAT. 2020. Nuoroda tikrinta 2021-01-22.
  4. Ko dar nežinojote apie „dievų maistu“ vadinamus persimonus? lrytas.lt
  5. 7 priežastys į mitybą įtraukti persimonus sveikata.lt
  6. "Diospyros kaki Thunb". Germplasm Resources Information Network. Agricultural Research Service, USA Nuoroda tikrinta 2021-01-23
  7. „Diospyros virginiana (Common persimmon)“. Lady Bird Johnson Wildflower Center Plant Database.