Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Koordinatės: 54°12′51″š. pl. 24°25′07″r. ilg. / 54.2143°š. pl. 24.4187°r. ilg. / 54.2143; 24.4187
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Perlojos bažnyčia)

54°12′51″š. pl. 24°25′07″r. ilg. / 54.2143°š. pl. 24.4187°r. ilg. / 54.2143; 24.4187

Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Merkinės
Savivaldybė Varėnos rajonas
Gyvenvietė Perloja
Adresas Vytauto g. 4
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta (įrengta) 1930 m.
Stilius neogotika

Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Perlojos kaime, Merkio dešiniajame krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1503 m. Perlojos bažnyčios apdovanojimo dokumente nurodyta, kad ji statyta Ldk Vytauto Didžiojo, yra Daugų filija. Apie 1777 m. pastatyta maumedžio rąstų bažnyčia, įkurta parapija. 1866 m. caro valdžiai uždarius bažnyčią, tikintieji 1875, 1882 ir 1892 m. prašė ją grąžinti, bet valdžia nesutiko.

1903 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido, tik 1906 m. grąžino uždarytąją; atkurta parapija. 1909 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas (aut. M. Bergas), leidimas statyti gautas tik 1914 m. Klebonas Pr. Cibulskis su parapijiečiais (už 140 000 litų) 19281930 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią (inž. Vaclovo Michnevičiaus projektas). Ją 1930 m. konsekravo vyskupas Juozapas Kukta. Vokiečių okupacijos metais bažnyčią dekoravo Varšuvos meno akademijos profesorius Jurgis Hopenas (vokiečių belaisvis, išvytas iš Vilniaus universiteto).

1944 m. per Perlojos gaisrą sudegė klebonija.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, su žemesne trisiene apside, aukštu bokštu bei arkos formos portalu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas klebonas Leonas Petkelis (1885-1935), „Perlojos respublikos“ prezidentas, kunigas Ignas Šopara (1864-1931).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]