Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.- Kitos reikšmės – Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia.
54°12′51″š. pl. 24°25′07″r. ilg. / 54.2143°š. pl. 24.4187°r. ilg.
Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2006 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Merkinės |
| Savivaldybė | Varėnos rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Perloja |
| Adresas | Vytauto g. 4 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1930 m. |
| Stilius | neogotika |
| Klebonas | Rokas Puzonas (2025) |
 | |
Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Perlojos kaime, dešiniajame Merkio krante.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1503 m. Perlojos bažnyčios apdovanojimo dokumente nurodyta, kad ji statyta Ldk Vytauto Didžiojo, yra Daugų parapijos filija. Apie 1777 m. pastatyta maumedžio rąstų bažnyčia, įkurta parapija. 1866 m. caro valdžiai uždarius bažnyčią, tikintieji 1875, 1882 ir 1892 m. prašė ją grąžinti, bet valdžia nesutiko.
1903 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido, tik 1906 m. grąžino uždarytąją; atkurta parapija. 1909 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas (autorius M. Bergas), leidimas statyti gautas tik 1914 m. Klebonas Pr. Cibulskis su parapijiečiais už 140 000 litų 1928–1930 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią (inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektas). Ją 1930 m. konsekravo vyskupas Juozapas Kukta.
Vokiečių okupacijos metais bažnyčią dekoravo dailės profesorius Jurgis Hopenas (vokiečių belaisvis, išvytas iš Vilniaus universiteto). 1944 m. per Perlojos gaisrą sudegė klebonija.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, su žemesne trisiene apside, aukštu bokštu ir arkos formos portalu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas klebonas Leonas Petkelis (1885–1935), Perlojos respublikos prezidentas, kunigas Ignas Šopara (1864–1931).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Perlojos bažnyčios (sud. Vytautas Česnulis). - V.: Rotas, 2008. - 75 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-832-22-5
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 65
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vyskupijos informacija
- Česnulis V. Perlojos bažnyčia. "Voruta". 2010. Archyvuota kopija 2017-03-24 iš Wayback Machine projekto.