Penkiažiočiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pentastomida)
Jump to navigation Jump to search
Pentastomida
Linguatula serrata patelė
Linguatula serrata patelė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Potipis: Vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Crustacea)
Klasė: Žandakojai
(Wikispecies-logo.svg Maxillopoda)
Poklasis: Penkiažiočiai
(Wikispecies-logo.svg Pentastomida)
Binomas
Pentastomida
Diesing, 1836

Penkiažiočiai (lot. Pentastomida) – grupė parazitinių, kirmėliškos išvaizdos bestuburių.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūnas kirmėliškas, išoriškai žieduotas, tačiau be matomos segmentacijos (kituose šaltiniuose aprašomas kaip segmentuotas su nervų sistemos ganglijumi kiekviename segmente). Suaugusių individų ilgis siekia nuo 1 iki 14 cm. Galva turi keturias durtuvais virtusias galūnes, skirtas prisikabinti prie aukos. Galvoje taip pat yra panašiai atrodanti burna (iš čia „penkiažiočiai“). Neturi facetinių akių, antenų, šalinimo sistemos.

Vystymasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena paukščių, roplių ir žinduolių kvėpavimo takuose. Kai kurios rūšys geba parazituoti ir žmogų. Smulkūs kiaušinėliai, kurių viduje būna jau išsivysčiusios lervutės, į išorę patenka per parazituojamo organizmo virškinimo sistemą. Tokius kiaušinėlius su maistu suėda tarpinis šeimininkas, paprastai žuvis ar smulkus žinduolis. Tuomet lerva išsirita iš kiaušinėlio ir prikimba prie naujojo šeimininko žarnyno sienelės, kur suformuoja cistas. Tarpiniame šeimininke lerva gyvena kol, keleta kartų išsinėrusi, pasiekia suaugėlio stadiją. Kai šis, tarpinis šeimininkas, būna suvalgytas didesnio gyvūno (būsimojo pagrindinio šeimininko), tuomet parazitas per stemplę pasiekia naujojo šeimininko kvėpavimo takus ir tęsią vystymosi ciklą.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penkiažiočių klasifikacija kelia daugybę mokslinių ginčų ir dar nėra galutinai nusistovėjusi. Dėl savo panašumo į kirmėles, seniau penkiažiočiai buvo priskiriami prie žieduotųjų kirmėlių. Vėlesni tyrimai atskleidė jų panašumą su nariuotakojais. Kai kurie autoriai teigė, kad penkiažiočiai yra tarpinė grupė tarp žieduotųjų kirmėlių ir nariuotakojų, kiti norėjo išskirti juos į savarankišką tipą.

Kai kurie autoriai, penkiažiočius, kaip klasę, priskiria lėtūnų (Tardigrada) tipui.[1]

1972 m. K. G. Wingstrand atlikti spermos struktūros tyrimai atskleidė didelį penkiažiočių panašumą su žuvų utelėm (Branchiura) - parazitiniais vėžiagyviais žandakojais (Maxillopoda). Vėliau atlikti tyrimai taip pat patvirtino penkiažiočių ir žandakojų ryšį[2]. Remiantis pastaraisias tyrimais, šiuo metu penkiažiočiai išskiriami kaip žandakojų poklasis[3].

Tačiau penkiažiočių, kaip vėžiagyvių teorijos kritikai pabrėžia penkiažiočių lervų skirtumus nuo vėžiagyvių ar net visų nariuotakojų. Taip pat neseniai atlikti filogenetiniai tyrimai parodė, jog penkiažiočiai labiau giminingi ne nariuotakojams, o nematodams ir panašiom kirmėlėm[4].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Nariuotakojų lyginamosios anatomijos pagrindai“ (PDF). Eduardas Budrys. Nuoroda tikrinta 2011-11-05. 
  2. D. V. Lavrov, W. M. Brown & J. L. Boore. „Phylogenetic position of the Pentastomida and (pan)crustacean relationships“. Proceedings of the Royal Society of London B, 271 (1538), 537–544 (2004). DOI:10.1098/rspb.2003.2631. PMID 15129965. 
  3. „Pentastomida“. Integrated Taxonomic Information System. Nuoroda tikrinta 2011-11-05. 
  4. W. O. Almeida, M. L. Christoffersen, D. S. Amorim & E. C. C. Eloy. „Morphological support for the phylogenetic positioning of Pentastomida and related fossils“. Revista Biotemas, 21, 81–90 (2008).