Pereiti prie turinio

Pelkinė sidabražolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Potentilla palustris
Pelkinė sidabražolė (Potentilla palustris)
Pelkinė sidabražolė (Potentilla palustris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Sidabražolė
( Potentilla)
Rūšis: Pelkinė sidabražolė
( Potentilla palustris)
Comarum palustre

Pelkinė sidabražolė, sin. pelkinė trindažolė, pelkinis sūdras (Potentilla palustris, sin. Comarum palustre) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalų rūšis.

Daugiametis, 30-100 cm aukščio puskrūmis. Stiebas kylantis, apatinėje dalyje plikas, toliau plaukuotas. Lapai sudėtiniai, neporiškai plunksniški, ilgakočiai, su 5-7 lapeliais, viršūniniai su 3 lapeliais. Žiedai taisyklingi, sutelkti retažiedėje skėtiškoje šluotelėje, vainiklapiai tamsiai purpuriniai. Vaisiai pliki, žaliai rudi. Sėklos 1,24 mm ilgio.

Žydi gegužės - rugpjūčio mėn. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir vaisiais.

Auga pelkėse, vandens telkinių pakraščiuose.

Vaistams vartojami lapai ir šakniastiebiai. Lapai skinami visiškai suaugę, šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį.

Lapuose yra 12,5 %, stiebuose - 7,5 %, šakniastiebiuose - 10 % rauginių medžiagų, lapuose dar yra 431 mg% askorbino rūgšties, 18,2 mg% karotino, mineralinių ir kitokių medžiagų.

Augalas naudojamas vilnai dažyti raudona spalva. Liaudies medicinoje retkarčiais vartojamas nuo viduriavimo.

Lietuvoje gana dažna rūšis.