Pegmatitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Juodi turmalino kristalai su žeručiu pegmatite

Pegmatitas – stambiai grūdėta magminė uoliena, sudaryta iš kristalų, kurių dydis dažnai viršija 20 mm. Dažniausia pegmatitų sudėtis yra panaši į granito, t. y. jie sudaryti iš kvarco, lauko špatų ir žėručių. Retesniais atvejais, mažiau silicio ir daugiau geležies turintys pegmatitai gali būti randami su amfibolais, plagioklazais, piroksenais, feldšpatoidais ir kitais neįprastais mineralais.

Granitiniai pegmatitai[taisyti | redaguoti kodą]

Feldšpatas su mėlynais korundo kristalais

Nors granitinių pegmatitų mineralinė sudėtis yra panaši į granito, jų tekstūra, mikroelementai ir papildomi mineralai gali stipriai skirtis. Granitinius pegmatitus galima skirstyti į dvi šeimas: ličio-cezio-tantalo (LCT) ir niobio-itrio-fluoro (NYF) pegmatitus. LCT šeima pasižymi ličio praturtinimu ir todėl ličio mineralai kaip spodumenas, petalitas, lepidolitas ir turmalino atmaina elbaitas gali juose formuotis. Boro, fosforo, ir fluoro lygis šiuose pegmatituose taip pat aukštas, nors praturtinimo lygis ženkliai skiriasi tarp skirtingų pegmatitų. Šie pegmatitai asocijuojami su granitais, kurie susiformavo iš sedimentinių uolienų. NYF šeima yra ypatinga tuo, kad juose susidaro chemiškai sudėtingi oksidai ir silikatai, kurie gali būti praturtinti sunkiaisiais retųjų žemių elementais, titanu, uranu, toriu ir niobiu. Dažni fluorito ar topazo kristalai žymi praturtinimą fluoru, šiai pegmatitų šeimai trūksta fosforo ir turmalinai yra retai randami. Dauguma NYF pegmatitų asocijuojami su mažai vandens turinčiais granitais, susiformavusiais lydantis apatinei Žemės plutos daliai.

Pegmatitai yra svarbūs tuo, kad juose randami industriniai mineralai, tokie kaip lauko špatai ir kvarcas, retųjų elementų rūdos ir brangakmeniai.