Ignas Pikturna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ignas Pikturna
Gimė: 1924 m. rugpjūčio 27 d.
Palanga
Mirė: 2005 m. gegužės 11 d. (80 metų)
Vilnius
Veikla: žurnalistas, redaktorius
Partija: 1948 m. SSKP

Ignas Pikturna (1924 m. rugpjūčio 27 d. Palangoje – 2005 m. gegužės 11 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas marinistas, publicistas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Palangos pradinę mokyklą, dirbo žveju. 19461957 m. Lietuvos kino studijos redaktorius, 1949–1957 m. ir direktorius. 1949 m. baigė Respublikinės partinės mokyklos žurnalistikos skyrių. 19501953 m. studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame institute.

1957–1964 m. Vilniaus televizijos studijos kino ir meninių laidų vyriausias redaktorius. 19621965 m. dienraščio „Tiesa“ atsakingasis sekretorius ir skyriaus vedėjas, biuletenio „Bibliotekų darbas“ skyriaus redaktorius. 1964–1968 m. Klaipėdos žvejybos laivyno refrižeratoriaus „Pranas Zibertas“ kapitono pirmasis padėjėjas, bedradarbiavo žurnale „Pergalė“. 19691975 m. žurnalo „Kultūros barai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1990 m. išėjo į pensiją. Nuo 1995 m. žurnalo „Jūra“ paramos fondo steigėjas, iki 1999 m. šio leidinio redaktorius. Periodikoje išspausdino daugiau nei 2000 straipsnių, reportažų, apybraižų, humoreskų ir kt. rašinių, daugiausia marinistine tematika. [1]

Nuo 1961 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo kūrybą pradėjo publikuoti 1944 m. Ankstyvosiose apybraižose vaizdavo kaimo kolektyvizaciją, vėliau plėtojo marinistinę tematiką. Gimęs ir augęs žvejų šeimoje, buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos rašytojų, kurie gyvenimą ir kūrybą susiejo su jūra. Jo kūryboje atsiskleidžia žvejybos laivyno kasdienybė, tolimų uostų žavesys, sunkus jūreivio darbas. Apsakymus vienija santūrus stilius, paprasta kompozicija, dramatiškos situacijos. Kūryba išversta į latvių, rusų, ukrainiečių, armėnų, švedų, armėnų, gruzinų, vokiečių ir anglų kalbas. Yra išėję jo beletrizuotų kelionių pasakojimų, apsakymų ir apybraižų rinkiniai: [2][3]

  • Suartosios ežios: Karolio Poželos v. kolektyvinio ūkio gyvenimo vaizdai / Ignas Pikturna, Jonas Mitalas. – Vilnius: Valstybinė politinės literatūros leidykla, 1949. – 72 p.
  • Leonpolio tarybinio ūkio laimėjimai: apybraiža. – Vilnius, 1949. – 36 p.
  • Anapus Baltijos jūros: turisto pastabos. – Vilnius, 1958. – 115 p.
  • „Nemuno“ kolūkis: apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. – 28 p.
  • Šiandien jūra graži: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. – 187 p.
  • Nemunas – gyva upė: apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 180 p.
  • Rasa: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1968. – 263 p.
  • Jūra yra jūra: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1969. – 215 p.
  • Jūros veidrodžiuose: kelionių apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1974. – 157 p.
  • Jūrų vėjai: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1975. – 286 p.
  • Penkmečio flagmanas: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1976. – 25 p.
  • Ko jūra ūžia: pasakojimai vaikams (iliustr. Kastytis Skromanas). – Vilnius: Vaga, 1977. – 85 p.
  • Apie tuos, kurie jūroje: apybraižų rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1978. – 397 p.
  • Jūrų trasomis: apsakymai, apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1982. – 208 p.
  • Balta jūros spalva: apybraižos, reportažai. – Vilnius: Mintis, 1984. – 244 p.
  • Jūra mane mylėjo: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1984. – 415 p.
  • Jūrų kapitonai: apybraižos. – Vilnius: Vyturys, 1986. – 210 p.
  • Jūrų piratas katinas Meris: Katino metų knyga jaunuomenei ir suaugusiems nuo 9 iki 99 metų amžiaus: apysaka vaikams (dail. Šarūnas Miškinis). – Vilnius: Diemedis, 1999. – 63 p. – ISBN 9986-23-055-1
  • Mergaitės, merginos, moterys ir jūra: vilionės bangų sūpuoklėse: novelės ir apybraižos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – 333 p. – ISBN 9986-39-114-8
  • Išpažintis jūros veidrodyje: romanas, 2005 m.

Scenarijai kino ir televizijos filmams:

  • Užtepti langai, 1961 m.
  • Saulei tekant, 1962 m.
  • Laiškas žuvėdrai, 1963 m.
  • Kodėl akmenys netyli, 1964 m.
  • Apkasų gėlė, 1964 m.
  • Nebaigtas dienoraščio puslapis, 1965 m.
  • Nepavyduliauk jūrai, mama, 1973 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1984 m. LSSR nusipelnęs žurnalistas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 389 psl.
  2. Ignas Pikturna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 375 psl.
  3. http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=p&-max=2147483647&-recid=41804&-find=

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos