MIM-104 Patriot

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Patriot (raketa))
MIM-104 Patriot
Tipas
Tipas Oro gynybos sistema
Klasifikacija Ilgojo nuotolio[1] su pajėgumu
prieš balistines raketas
Gamintojai Raytheon
Lockheed Martin
Šalys kūrėjos Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV
Kaina $400 mln. (viena baterija)
$690 mln. raketos baterijai[2]
Charakteristikos
Nuotolis PAC-2 GEM: virš 100 km[3][a]
Aukščio riba PAC-2 GEM: 32 km[3]
Greitis PAC-2 GEM: virš 4 machų
Patriot paleidėjas

MIM-104 Patriot – JAV sukurta ilgojo nuotolio oro gynybos sistema su priešraketinės gynybos pajėgumu. Sukurta kompanijos Raytheon, Patriot sistema skirta dengti oro erdvę nuo taktinės aviacijos (įskaitant naikintuvus, sraigtasparnius ir kitus kovinius lėktuvus), sparnuotųjų raketų bei taktinių balistinių raketų.[2]

Sistemos sėkmingai naudotos įvairiuose konfliktuose, o Rusijos–Ukrainos kare pasižymėjo kaip itin efektyvi sistema, taip pat gebanti numušti hipergarsines raketas.[4][5]

Kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aštuntajame dešimtmetyje kompanija Raytheon dalyvavo įvairiose „žemė–oras“ raketų kūrimo programose JAV armijai, įskaitant FABMDS ir AADS-70.[6] Pirmosios programos tikslas buvo sukurti sistemą, gebančią numušti balistines raketas.[6] AADS-70 programos tikslas buvo sukurti mobilią oro gynybos sistemą, kuri turėjo pakeisti tuo metu naudojamas MIM-23 Hawk ir stacionarias Nike Hercules.[7] 1964 m. ši programa buvo pervadinta į SAM-D, o pirmas raketos bandymas atliktas 1969 m.[8] 1976 metais ši programa buvo dar kartą pervadinta į dabar naudojamą pavadinimą Patriot.[8] Sistemos pavadinimas kilęs iš jos radaro, angl. Phased Array Tracking Radar to Intercept On Target, t. y. šių žodžių pirmų raidžių junginio.[9]

Serijinė gamyba pradėta 1980 metais, o pirmasis Patriot oro gynybos batalionas pradėjo aktyvią tarnybą JAV kariuomenėje 1982 m.[8] Nuo 1984 m. sistemą pradėta intensyviai dislokuoti Vakarų Europoje.[10] Gamybos tempai tą dešimtmetį įsibėgėjo: 1990 m. viduryje Raytheon jau buvo pristačiusi šimtąjį Patriot radarą ir 4 000 tūkst. raketų.

PAC-1 ir PAC-2[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patriot pradėjus tarnybą, JAV kariuomenė toliau vystė šios sistemos technologiją. Jau 1980 metais buvo nuspręsta, kad Patriot turėtų įgauti pajėgumą numušinėti sovietų balistines raketas.[11] 1986 metais buvo pristatytas pirmas sistemos atnaujinimas, pavadintas Patriot Advanced Capability-1 (PAC-1).[7] Tai buvo gana nedidelis programinės įrangos atnaujinimas, tačiau po jo Patriot įgavo ribotą pajėgumą numušinėti taktines balistines raketas.[7] Sistema buvo išbandyta sėkmingai perimant MGM-52 Lance taktinę balistinę raketą, kuri simuliavo sovietų OTR-21 Tochka (NATO: SS-21) raketą.[8]

Tuo pat metu buvo vystomas kitas, PAC-2 atnaujinimas. Tarp modifikacijų buvo patobulinta programinė įranga, geresnė raketos kovinė galvutė ir kitoks sprogdiklis, patobulintas radaras bei valdymas.[11] Buvo siekiama pagerinti sistemos efektyvumą prieš pažangesnes sovietų raketas, tokias kaip OTR-23 Oka (SS-23).[7] Patriot PAC-2 gamyba pradėta 1988 m.[8]

PAC-2 GEM ir PAC-3[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PAC-3 ir PAC-3 MSE raketų konteineriai

Toliau vystydama Patriot sistemą, JAV armija pradėjo PAC-3 programą. Ji apėmė eilę patobulinimų. 1993 metais sistemos komponentai įgavo nuotolinio paleidimo pajėgumą, kuris leido dislokuoti paleidėjus 10 km atstumu nuo radaro.[11] Šio patobulinimo dėka sistemos dengiamas plotas padidėjo nuo 10-20 km² iki 50-100 km².[7] Kompanija Raytheon taip pat patobulino raketą, įvesdama PAC-2/GEM (angl. Guidance Enhanced Missile) modifikaciją, kuri buvo lengvesnė ir turėjo ilgesnį nuotolį.[11] Didžiausias atnaujinimas buvo naujos kartos PAC-3 raketa, sukurta ir gaminama kompanijos Lockheed Martin. Ši raketa perima taikinį kinetiškai (angl. hit-to-kill), t. y. tiesiogiai smogia į taikinį ir jį sunaikina savo kinetinės energijos dėka.[11] Idėja pradėta vystyti dar 1983 metais, o pirmasis kuriamos raketos prototipas buvo išbandytas 1987 m.[7] Raketa buvo intensyviai testuojama 1992–1994 metais.[7] PAC-3 modifikacijos atnaujinimai pradėti įvesdinėti JAV kariuomenėje 1995 ir 1998 metais, o naujoji raketa pradėjo aktyvią tarnybą 2001 m.[7]

Nuo 2009 m. buvo pradėta testuoti šiuo metu naujausia PAC-3 MSE (angl. Missile Segment Enhancement) raketa su žymiai padidintu nuotoliu.[7] Pirminė gamyba pradėta 2014 metais, o aktyvią tarnybą JAV armijoje raketa pradėjo 2016 metais.[7]

Komponentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

AN/MPQ-65 radaras

MIM-104 Patriot yra sudaryta iš šių pagrindinių komponentų: paleidėjai, radaras ir komandinis bei valdymo punktas.[12] Paleidėją sudaro: raketų konteineriai (talpinantys 16 raketų), 15kW elektros generatorius, komunikacijos mazgas, elektronikos blokas ir sunkvežimis.[12][7] JAV kariuomenėje naudojamas M983 HEMTT sunkvežimis.[7] Naudojamos trys paleidėjų versijos: M901, M902 ir M903; jos skiriasi savo konteineriais ir gali talpinti skirtingus kiekius PAC-2 ir/arba PAC-3 raketų.[7]

Vienas iš pačių svarbiausių Patriot sistemos komponentų yra radaras. Naudojamas AN/MPQ-53 arba AN/MPQ-65 radaras, įskaitant ir šių radarų modernizuotus variantus.[7] Šie radarai naudoja pasyvią fazinę anteninę gardelę.[7] Radarų nuotolis siekia 150 km.[2] Skirtingai nuo kitų oro gynybos sistemų, Patriot radaras pasižymi tuo, kad viename komponente yra stebėjimo, sekimo ir taikymosi funkcijos.[7] 2019 m. su kompanija Raytheon buvo pasirašytas kontraktas dėl naujos kartos LTAMDS radarų.[13] Šie radarai geba atlikti visas funkcijas 360 laipsnių kampu bei turi ilgesnį nuotolį.[14] Priešingai nuo senesnės kartos radarų, LTADMS naudoja aktyvią fazinę anteninę gardelę.[14]

Raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PAC-3 raketos modelis (Japonija, 2019 m.)

Pirmos kartos raketos:

  • MIM-104A/B: Pirmos kartos raketos; nuotolis: 70 km.[15] MIM-104B variantas buvo įvestas su PAC-1 atnaujinimu bei turėjo patobulinimą, leidžiantį raketai aptikti elektronines kontrpriemones bei į jas taikytis.[15] Šios raketos turėjo ribotą pajėgumą prieš balistines raketas.

Pirmos kartos ir PAC-2 raketų variantai naudoja nekontaktinius sprogdiklius su skeveldrine kovine galvute.

PAC-2 raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • MIM-104C arba PAC-2: Patobulinta raketa, pradėta gaminti 1990 metais.[15]
  • MIM-104D arba PAC-2 GEM: Šios raketos turi du variantus, GEM-T (angl. Tactical) ir GEM-C (angl. Cruise); pirmasis geriau pritaikytas perimti taktines balistines raketas, o antrasis variantas skirtas sparnuotosioms raketoms; PAC-2 GEM pradėtos naudoti 2002 m.[7]
  • MIM-104E arba PAC-2 GEM+: Šios raketos turi patobulintą valdymo bloką ir didesnį taiklumą.[16]

PAC-3 raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PAC-3 raketos naudoja hit-to-kill technologiją ir yra specializuotos taktinių balistinių raketų perėmimui.[17]

  • PAC-3: Naujos kartos raketa pradėjo aktyvią tarnybą 2001 m.[17]
  • PAC-3 MSE arba PAC-3 CRI: Raketa su reikšmingai padidintu nuotoliu; tarnybą pradėjo 2016 m.[7] Pradėjus naudoti, JAV gynybos departamentas pervadino į Cost Reduction Initiative (CRI).[7]

Tikslios šių raketų charakteristikos (nuotolis bei aukščio riba) nėra paskelbtos viešai.

PAAC-4 raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 metais Raytheon ir Izraelio kompanija Rafael paskelbė, jog kuria naują raketą, Izraelio gamybos raketos Stunner pagrindu.[18] Stunner naudojama Izraelio ilgojo nuotolio gynybos sistemoje David's Sling. Šios raketos pagrindu buvo sukurta Patriot Advanced Affordable Capability-4 (PAAC-4), dar vadinama SkyCeptor, pritaikyta naudoti tiek su MIM-104 Patriot, tiek su David's Sling.[19] SkyCeptor raketa siekiama sumažinti kaštus; anot kompanijų, PAAC-4 raketa yra 3-4 kartus pigesnė nei PAC-3 raketa.[19]

2022 m. Rumunijos kompanijos ir Raytheon pareiškė jog šalyje bus statoma SkyCeptor raketų gamykla, o šias raketas Rumunija naudos savo Patriot baterijoms aprūpinti.[20]

Kovinis naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2023 m. Patriot sistemos numuštos Rusijos gamybos hipergarsinės raketos Kh-47M2 Kinzhal nuolaužos.

Patriot pirmą kartą panaudota konflikto sąlygomis Persijos įlankos kare 1990–1991 metais, kai Irakas paleido Scud raketas prieš Saudo Arabiją ir Izraelį.[21] Ankstyvos sistemos versijos turėjo programinės įrangos klaidų ir Patriot efektyvumas šio konflikto metu kėlė abejonių.[4] Sistema vėl buvo naudota 2003 m. Irako karo metu, o jos PAC-3 modifikacija pademonstravo labai aukštą efektyvumą.[22] Tačiau šio karo metu neišvengta incidentų: per klaidą buvo numušti draugiškų pajėgų Tornado GR4 ir F/A-18 naikintuvai.[23]

Izraelis naudojo Patriot sistemas kelių konfliktų metu. 2014 m. Gazos konflikto metu Izraelis numušė Hamas paleistus bepiločius orlaivius.[24] Sirijos pilietinio karo metu Izraelio pajėgos šių sistemų pagalba numušė įvairius bepiločius orlaivius; 2014 m. buvo numuštas Sirijos naikintuvas Su-24, o 2018 m. Su-22.[25][26]

Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) naudojo Patriot sėkmingai numušant Hučių paleistas raketas Jemeno pilietinio karo metu. 2015, 2018 ir 2021 metais Saudo Arabija numušė Hučių paleistas Scud bei panašaus tipo balistines raketas.[27][28][29] 2015 m. JAE priklausanti Patriot baterija taip pat numušė Hučių paleistas balistines raketas.[30]

2022 m. gruodžio mėnesį JAV paskelbė, kad perduos Patriot bateriją Ukrainai, o 2023 m. sausio mėnesį prisidėti nusprendė ir Vokietija.[31][32] Pirmoji baterija buvo pristatyta 2023 m. balandžio mėnesį ir nuo to laiko sistema intensyviai naudojama Rusijos–Ukrainos kare.[33] Patriot pademonstravo gebanti numušti visų tipų Rusijos gamybos raketas, įskaitant taktines balistines raketas 9M723 (Iskander-M) bei hipergarsinę Kh-47M2 Kinzhal.[34][4][5]

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalys, naudojančios MIM-104 Patriot
  Įsigijusios
  Užsisakiusios

Šalys, naudojančios ar užsisakiusios Patriot sistemas:[7]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Raketos nuotolis priklauso nuo to ar perimamas aerodinaminis taikinys ar balistinė raketa. Nuotolis reikšmingai sumažėja perimant balistinę raketą. Tikslios naujausių PAC-2 ir PAC-3 raketų charakteristikos (nuotolis, aukščio riba ir kt.) nėra paviešintos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Patriot“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 „Explainer: What is the Patriot missile defense system?“. Reuters. 2022-12-21. Suarchyvuota iš originalo 2022-12-26. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  3. ↑ 3,0 3,1 „Patriot Advanced Capability-2 Guidance Enhanced Missile Plus“. National Air and Space Museum. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 Judson, Jed (2024-04-09). „How Patriot proved itself in Ukraine and secured a fresh future“. Defense News. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  5. ↑ 5,0 5,1 Mitchell, Peter (2023-05-23). „Hypersonic Hype? Russia’s Kinzhal Missiles and the Lessons for Air Defense“. Modern War Institute. Suarchyvuota iš originalo 2024-04-22. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  6. ↑ 6,0 6,1 Delaney, William P. (2015). Perspectives on Defense Systems Analysis. MIT Press. p. 64. ISBN 978-0-262-02935-3.
  7. ↑ 7,00 7,01 7,02 7,03 7,04 7,05 7,06 7,07 7,08 7,09 7,10 7,11 7,12 7,13 7,14 7,15 7,16 7,17 7,18 7,19 „Patriot“. Missile Defense Project. Center for Strategic and International Studies. 2018-06-14. Suarchyvuota iš originalo 2024-03-16. Nuoroda tikrinta 2024-04-19.
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 „PATRIOT – System Chronology“. US Army AMCOM Historical Office. Suarchyvuota iš originalo 2023-12-01. Nuoroda tikrinta 2024-04-19.
  9. ↑ „Germany Weighs $1.3 Billion Patriot Air-Defense System Purchase“. Bloomberg. 2024-04-19. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  10. ↑ „Patriot missile ready for field“. United Press International. 1984-11-13. Nuoroda tikrinta 2024-04-19.
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 11,3 11,4 Werrell, Kenneth P. „Hitting a Bullet with a Bullet: A History of Ballistic Missile Defense“ (PDF). Airpower Research Institute. US Air Force. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2024-02-11.
  12. ↑ 12,0 12,1 „These are the Western air defense systems protecting Ukraine“. Washington Post. 2023-05-19. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
  13. ↑ „Facing air and missile threats from all sides, the Army’s LTAMDS 360° radar sees all“. Breaking Defense. 2023-10-23. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  14. ↑ 14,0 14,1 „Poland Orders LTAMDS Radars, Patriot Launchers From US“. The Defense Post. 2023-09-06. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  15. ↑ 15,0 15,1 15,2 „Analysis of System Training Impact for Major Defense Acquisition Programs (MDAPs): Training Systems Acquisition“ (PDF). Institute for Defense Analyses. 2012. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2024-04-25.
  16. ↑ Trevithick, Joseph; Newdick, Thomas (2023-08-10). „We Now Know The Types Of Patriot Missiles Being Used In Ukraine“. The Warzone. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  17. ↑ 17,0 17,1 „Director of Operational Test and Evaluation: Annual report FY2001“ (PDF). Washington D.C.: U.S. Department of Defense. 2001. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-01-27.
  18. ↑ Gyürösi, Miroslav (2013-07-04). „Raytheon proposes air-defence system based on the Stunner missile“. Janes. Suarchyvuotas originalas 2013-07-09.
  19. ↑ 19,0 19,1 „Israelis Push New Missile For Patriot Launchers: SkyCeptor“. Breaking Defense. 2021-03-04. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  20. ↑ „Romania to Produce SkyCeptor Interceptor Missiles for Patriot“. The Defense Post. 2022-05-06. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  21. ↑ „War in the gulf: Israel; Deadly Debris Shows Limits Of Patriot Missile Defenses“. New York Times. 1991-01-27. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  22. ↑ „Patriot Report Summary“ (PDF). Office of the Under Secretary of Defense For Acquisition. 2005. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2006-02-26. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  23. ↑ Piller, Charles (2003-04-21). „Vaunted Patriot Missile Has a 'Friendly Fire' Failing“. Los Angeles Times. Suarchyvuota iš originalo 2014-07-22. Nuoroda tikrinta 2014-09-27.
  24. ↑ „Israel Air Force Hones Patriot Batteries for UAV Defense“. Defense News. 2014-11-16. Suarchyvuotas originalas 2014-11-22.
  25. ↑ „Israel shoots down Syrian fighter jet which 'infiltrated' Israeli airspace“. The Guardian. 2014-09-23. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  26. ↑ „Israeli military says it has shot down a Syrian fighter jet that entered its airspace“. CNBC. 2018-07-24. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  27. ↑ Neuman, Scott (2015-06-06). „Saudis Shoot Down Scud Missile Fired By Houthi Rebels In Yemen“. NPR. Suarchyvuota iš originalo 2017-12-13. Nuoroda tikrinta 2018-01-05.
  28. ↑ Amir Vera; Nic Robertson. „Saudi Arabia intercepts missile over capital city“. CNN. Suarchyvuota iš originalo 2018-03-26. Nuoroda tikrinta 2018-03-26.
  29. ↑ „Saudi Arabia 'intercepts ballistic missile over Riyadh'“. Al Jazeera. 2021-02-28. Nuoroda tikrinta 2021-02-28.
  30. ↑ Binnie, Jeremy (2015-11-17). „UAE Patriots credited with two intercepts in Yemen“. Janes. Suarchyvuotas originalas 2016-11-13.
  31. ↑ „Ukraine war: US Patriot missiles will comfort Kyiv and alarm Moscow“. BBC News. 2022-12-21. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  32. ↑ „Ukraine to receive Patriot battery from Germany in first quarter of 2023“. Kyiv Independent. 2023-01-06.
  33. ↑ „Ukraine Receives Patriot Air-Defense Systems As Pentagon Announces More Military Aid“. RFE/RL. 2023-04-19. Nuoroda tikrinta 2024-04-25.
  34. ↑ „Ukraine says it downed hypersonic Russian missile with Patriot system“. Reuters. 2023-05-06. Suarchyvuota iš originalo 2023-05-07. Nuoroda tikrinta 2023-05-07.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=MIM-104_Patriot&oldid=7258337"