Karinis bepilotis orlaivis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
General Atomics MQ-9 Reaper bepilotis karinis orlaivis 2009 m.

Karinis bepilotis orlaivis (angl. unmanned combat aerial vehicle) – bepilotis orlaivis, naudojamas karinei žvalgybai, šnipinėjimui ar taikinių atakavimui. Šie orlaiviai gali iškelti įvairias raketas, bombas ar kitus ginklus.[1][2][3] Įprastai tokie dronai yra valdomi pilotų nuotoliniu būdu.[4][5] Dėl to, kad tokių orlaivių valdymui nereikia turėti piloto viduje, orlaiviai yra lengvesni bei mažesni nei įprasti pilotuojami orlaiviai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieni iš pirmųjų karinių bepiločių orlaivių koncepcijos tyrinėtojų buvo amerikietis Lee De Forest, radijo prietaisų išradėjas, ir Ulises Armand Sanabria, televizijos inžinierius. Jie pristatė savo idėją apie bepiločius orlaivius 1940 m. „Popular Mechanics“ leidinio straipsnyje.[6] Šiuolaikinį karinį bepilotį droną pirmasis sukūrė John Stuart Foster Jr., Lorenso radiacijos laboratorijos branduolio fizikas.[7] 1971 m. Foster gamindamas lėktuvo modelius sugalvojo, kad šis jo hobis galėtų padėti kurti ginklus. Jis sukūrė du prototipus, pavadintus „Prairie“ ir „Calera“. Jie buvo varomi modifikuoto vejapjovės variklio ir galėjo išbūti ore dvi valandas nešdami 13 kg krovinį.[8]

1973 m. Jom Kipuro kare Izraelio pajėgos panaudojo neginkluotus JAV pagamintus bepiločius orlaivius „Ryan Firebee“ prieš Egipto priešlėktuvinių raketų arsenalą. Vėliau Izraelis pradėjo gaminti savo karinius bepiločius orlaivius ir juos naudojo tyrinėjimams ir žvalgybai.[9][10][11]

Devintajame dešimtmetyje Iranas Irako–Irano kare panaudojo bepilotį orlaivį, apginkluotą šešiomis RPG-7 granatomis.[12]

Turkiškas Bayraktar TB2 ant tako.

Izraelio pajėgų sėkmės paskatintos, bepiločių orlaivių gamybą pradėjo ir JAV. Persijos įlankos karas laikomas vienas pirmųjų, kuriame buvo reguliariai naudojami kariniai bepiločiai orlaiviai. Pasak 1991 m. karo ataskaitos „bent vienas bepilotis orlaivis buvo ore nuolat viso karo metu“. Po šio karo savo bepiločius karinius orlaivius pradėjo gaminti ir kitos pasaulio šalys.[13] Pirmoji užfiksuota JAV taikinio žūtis[paaiškinti] nuo bepiločio orlaivio įvyko 2001 m. spalio 7 d. Kandahare.[14]

Nuo 2001 m., per karą prieš terorą, JAV pradėjo naudoti bepiločius karinius orlaivius dažniau. 2014 m. duomenimis, pasaulyje per penkerius metus nuo bepiločių karinių orlaivių atakų žuvo apie 2 400 žmonių.[15]

Bepiločiai kariniai orlaiviai labai intensyviai naudojami 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.[16]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Austin, Reg (2010). Unmanned aircraft systems : UAVs design, development and deployment (amerikiečių anglų). Chichester: Wiley. ISBN 978-0-470-05819-0.
  2. „Drone warfare: The death of precision“. Bulletin of the Atomic Scientists (anglų). 2017-05-11. Suarchyvuota iš originalo 2017-10-11. Nuoroda tikrinta 2017-07-22.
  3. Kennedy, Caroline; Rogers, James I. (2015-02-17). „Virtuous drones?“. The International Journal of Human Rights. 19 (2): 211–227. doi:10.1080/13642987.2014.991217. ISSN 1364-2987. S2CID 219639786.
  4. „The Simulation of the Human-Machine Partnership in UCAV Operation“ (PDF). College of Aeronautics, Northwestern Polytechnical University, Xi'an 710072, China. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2017-08-05. Nuoroda tikrinta 2013-02-07.
  5. Dowd, Alan. „Drone wars: risks and warnings“. Nuoroda tikrinta 2014-03-04.
  6. „Robot Television Bomber“ Popular Mechanics 1940 birželis
  7. Fred Kaplan (2013-06-07). „The World as Free-Fire Zone“. MIT Technology Review. Nuoroda tikrinta 2013-06-17.
  8. The World as Free-Fire Zone
  9. „A Brief History of UAVs“. 22 July 2008. Suarchyvuota iš originalo 2013-05-22. Nuoroda tikrinta 2013-08-14.
  10. „Russia Buys A Bunch Of Israeli UAVs“. Suarchyvuota iš originalo 2013-10-26. Nuoroda tikrinta 2013-08-14.
  11. Azoulai, Yuval (October 24, 2011). „Unmanned combat vehicles shaping future warfare“. Globes. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-03. Nuoroda tikrinta 2013-08-14.
  12. Haghshenass, Fariborz (2008 rugsėjis), Iran's Asymmetric Naval Warfare, The Washington Institute for Near East Policy, p. 17. Nuoroda tikrinta 7 gruodžio 2013  Archyvuota kopija 2013-12-12 iš Wayback Machine projekto.
  13. „UAV evolution – how natural selection directed the drone revolution“. 15 November 2012. Suarchyvuota iš originalo 2013-08-04. Nuoroda tikrinta 2013-08-15.[nepatikimas šaltinis?]
  14. Michel, Arthur Holland (2015-12-17). „How Rogue Techies Armed the Predator, Almost Stopped 9/11, and Accidentally Invented Remote War“. Wired. Suarchyvuota iš originalo 2015-12-18. Nuoroda tikrinta 2015-12-17.
  15. „The Toll Of 5 Years Of Drone Strikes“. The Huffington Post. 24 January 2014. Suarchyvuota iš originalo 2014-10-07. Nuoroda tikrinta 2014-10-05.
  16. „Why are Ukraine's cheap, slow drones so successful against Russian targets?“. NBC News. 2022-03-14.