Pasaulio korespondencinių šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pasaulio korespondencinių šachmatų čempionatas - tai ICCF[1], organizuojamas pasaulio šachmatų susirašinėjant čempionatas. Varžybas vainikuoja finalinis turnyras, kurio nugalėtojas tampa pasaulio korespondencinių šachmatų čempionu.

Čempionato prizininkai įgyja teisę be atrankos dalyvauti sekančio čempionato finale. ICCF, taip pat, rengia ir korespondencinių šachmatų moterų pasaulio čempionatus[2].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrų čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio korespondencinių šachmatų asmeninius vyrų čempionatus veda ICCF nuo 1947 m. Idėja suteikti pasaulio čempiono susirašinėjant titulą siūlė Aleksandras Aliochinas (1936). Ją parėmė Tarptautinė korespondencinių šachmatų sąjunga (1936-1937). Tačiau tokių varžybų organizavimo galimybių tuo metu nebuvo ir jos atsirado tik po 2-ojo pasaulinio karo.

Pirmasis ICCF Pasaulio šachmatų čempionatas susirašinėjant vyko 1950-1953 m. Jame 1-ąją vietą užėmė Sesilas Purdy (Australija) - 10½ taško; 2-3 vietas, surinkę po 10 taškų, pasidalijo du žaidėjai: Haraldas Malmgremas (Švedija) ir Mario Napolitanas (Italija).[3]

Pirmieji 10 čempionatų vykdavo dviem etapais: pusfinaliai ir finalas. Į 1959 m. prasidėjusį finalą buvo priimami abu pastarųjų pasaulio čempionatų nugalėtojai, 2-4 vietą praėjusiame pasaulio čempionate užėmę žaidėjai, pusfinalių laimėtojai ir žemynų čempionai, paskutinės ICCF taurės turnyro nugalėtojas.

Nuo 11-ojo čempionato varžybos vyko 3 etapais: pusfinaliai, ¾ finalai (kandidatų turnyrai) ir finalas. Finale galėjo žaisti: pasaulio čempionas ir jo pirmtakas, praėjusio čempionato antrasis prizininkas, išsikovoję teisę ¾ finalo dalyviai, ICCF prezidiumo sprendimu iki dviejų šachmatininkų, pasiekusių aukščiausių rezultatų tarptautiniuose turnyruose.

11-asis čempionatas prasidėjo 1983 m., 12-asis- 1984 m. Dar anksčiau 1979 m. buvo prasidėję 13-čempionato pusfinaliai, kurių buvo 9. Juose dalyvavo 126 žaidėjai iš 43 šalių. 14-ajame čempionato pusfinaliuose, kurie prasidėjo 1981 m. dalyvių šiek tiek mažiau: 102 dalyviai žaidė 6 grupėse.[4]

Atsiradus galimybei internetu žaisti šachmatų partijas, pasaulio čempionato vykdymo būdas keitėsi. Pradžioje bandyta žaisti laiškais elektroniniu paštu: buvo sužaisti trys čempionatai, bet vėliau ėjimų persiuntimui pradėtas naudoti interneto serverį. Permainos vyko, žaidžiant 18-22 čempionatus.

Pokyčiai prasidėjo, žaidžiant 18-ąjį (2003 m.) pasaulio čempionatą, kuris buvo pirmasis, žaistas laiškais E-paštu, 19-asis (2004 m.) čempionatas, taip pat vyko elektroniniais laiškais. Kadangi norinčių žaisti tradiciniu paštu dar buvo likę, tais pačiais metais, pradėtas 20-asis čempionatas paštu[5]. Sekantis, 21-asis, vėl buvo žaistas E-paštu, bet po jo pereita prie serverinių čempionatų: 22-ojo čempionato finalas (nuo (2007.12.31) ) vyko, naudojant serverį[6].

Moterų čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ICCF moterų čempionatus praveda nuo 1965 m. Juos sudarė du etapai: pusfinalių ir finalo turnyrai. Pirmajame čempionate, 6 pusfinaliuose (1965-1968 m.) dalyvavo 54 žaidėjos iš 16-kos šalių. Iš kiekvieno pusfinalio į finalą (1968-1972) pateko po 2 žaidėjas. Jame nugalėjo Olga Rubcova (SSRS, 9,5 tšk. iš 11-kos), Gertrude Šoisvol (Austrija, 9 tšk), trečia buvo Lora Jakovleva (SSRS, 7,5 tšk.)[7].

Dalyvių atranka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidėjai, norintys dalyvauti čempionato finaliniame turnyre, turi pradėti žaisti nuo atrankos turnyrų. Jų yra 3 pakopos: ketvirtfinalių, pusfinalių ir kandidatų turnyrai, kuriuose ėjimai varžovui siunčiami laiškais paštu, arba per serverį. Išsikovota paštu teisė dalyvauti aukštesnės pakopos turnyruose gali būti panaudota ir serverio turnyruose.

Finalo datą organizatorius skelbia 4 mėnesius prieš turnyro pradžią. Ketvirtfinaliai, pusfinaliai, kandidatų turnyrai skelbiami kiekvienais metais nustatyta data. Organizatorius gali pradžią keisti. Dėl dalyvių pajėgumo suvienodinimo jis atlieka ir žaidėjų perskirstymą į atskirus sekcijos turnyrus.

Išsikovota atrankinėse varžybose teisė žaisti ketvirtfinalio, pusfinalio ar kandidatų turnyruose, išskyrus leidimus pagal ICCF titulus, ar pasiektus reitingo taškus, gali būti panaudoti tik vieną kartą.

Leidimai, gauti pagal turnyrų rezultatus, galioja nuo turnyro, kuriame buvo jis įgytas pabaigos - 3 metus. Tos pačios pakopos turnyre pasiektas papildomas leidimas galios dar metus ( pav., antrasis įgytas leidimas galios 4 metus nuo turnyro, kuriame jis buvo įgytas, pabaigos).

Ketvirtfinalio turnyras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ICCF pasaulio čempionato ketvirtfinalio turnyras susideda iš 13-kos dalyvių. Turnyro organizatorius turi įgaliojimus didinti žaidėjų skaičių iki 15-kos, ar 17-kos. Iki 30 ketvirtfinalio turnyrų prasideda kiekvienais metais. Į ketvirtfinalį patenka:

  • dalyviai, nepatekę į finalą iš praėjusių, ar iš dabar vykstančių kandidatų turnyrų, bet surinkę ne mažiau 40% galimų taškų;
  • dalyviai, nepatekę į kandidatų turnyrus iš praėjusių, ar iš dabar vykstančių pusfinalių turnyrą, bet surinkę ne mažiau 50% galimų taškų;
  • dalyviai, nepatekę į pusfinalių turnyrus iš praėjusių, ar iš dabar vykstančio ketvirtfinalių turnyrų, bet užėmę 3 ar 4 vietą arba surinkę ne mažiau 60% galimų taškų;
  • ICCF meistrų klasės turnyrų nugalėtojai,
  • dalyviai , kurie viename iš anksčiau vykusių, ar dabar vykstančiame pasaulio taurės finale, surinko ne mažiau 50% galimų taškų (negalioja veteranų ICCF pasaulio taurės turnyrams);
  • dalyviai, surinkę ne mažiau 50 % galimų taškų viename ankstesniame, ar dar tebevykstančiame pripažintame zoninio čempionato turnyre ( su ne mažesniu kaip 2451 vidutiniu reitingu);
  • dalyviai, surinkę ne mažiau 60 % galimų taškų ir užėmę 3 ar 4 vietą pripažintame zoninio čempionato turnyre su 2450 ar mažesniu vidutiniu reitingu;
  • žaidėjai, kurių pateikimo metu reitingas buvo mažesnis už 2400, patenka savo nacionalinių federacijų siūlymu;
  • žaidėjai turintys tarptautinio meistro titulą ir reitingą virš 2300;
  • žaidėjai turintys vyresniojo tarptautinio meistro titulą ir reitingą virš 2250;
  • žaidėjai turintys didmeistrio titulą;
  • žaidėjai su 2500 ir didesniu reitingu.

Pusfinalio turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ICCF pasaulio čempionato pusfinalio turnyras susideda iš 13-kos dalyvių. Turnyro organizatorius turi teisę didinti žaidėjų skaičių iki 15-kos, ar 17-kos. Kiekvienais metais prasideda iki 18-kos pusfinalio turnyrų. Į pusfinalį patenka:

  • dalyviai iš vieno praėjusio, ar iš dabar vykstančio ICCF finalo Jei jie neiškovojo teisės žaisti aukštesnio lygio turnyre;
  • dalyviai, nepatekę į sekantį etapą iš praėjusių, ar i dabar vykstančių kandidatų turnyrų, bet yra surinkę ne mažiau 50% galimų taškų;
  • dalyviai, nepatekę į ICCF kandidatų turnyrus iš praėjusių, ar dabar vykstančių pusfinalių turnyrų, bet yra užėmę 3 ar 4 vietą arba surinkę ne mažiau 60% galimų taškų;
  • pirmą ir antrą vietą ketvirtfinalio turnyre užėmęs žaidėjas; dalyviai, kurie viename iš anksčiau vykusių, ar dabar vykstančiame pasaulio taurės finale užėmė 3-ią ar 4-tą vietą, arba surinko ne mažiau 60% galimų taškų (negalioja veteranų ICCF pasaulio taurės turnyrams);
  • dalyviai užėmę 3-ią ar 4-ą vietą, arba surinkę ne mažiau 60 % galimų taškų, ankstesniame, ar dar tebevykstančiame pripažintame zoninio čempionato turnyre su ne mažesniu kaip 2451 vidutiniu reitingu;
  • pirmą ir antrą vietas užėmę žaidėjai iš pripažinto zoninio čempionato turnyro (pav., Europos čempionato) su 2450 ar mažesniu vidutiniu reitingu;
  • žaidėjai, kurių reitingas pateikimo metu didesnis už 2400, patenka savo nacionalinių federacijų prašymu;
  • žaidėjai turintys korespondencinių šachmatų tarptautinio meistro titulą ir reitingą virš 2500;
  • žaidėjai turintys korespondencinių šachmatų vyresniojo tarptautinio meistro titulą ir reitingą virš 2450;
  • žaidėjai turintys didmeistrio titulą ir reitingą virš 2450;
  • žaidėjai turintys reitingą virš 2550.

Kandidatų turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ICCF pasaulio čempionato kandidatų turnyras susideda iš 13-kos dalyvių. Turnyro organizatorius gali didinti žaidėjų skaičių iki 15-kos, ar 17-kos. Kiekvienais metais pradedami maždaug keturi kandidatų turnyrai.

Į kandidatų turnyrus patenka žaidėjai:

  • iš vieno ankstesnio, ar dabar vykstančio ICCF finalo, jei surinko ne mažiau 50 % galimų taškų;
  • nepatekę į finalą, bet užėmę 2-ą (tuo atveju, kai į finalą pateko tik vienas žaidėjas), 3-ią ar 4 vietą praėjusiuose, ar dabar vykstančiuose kandidatų turnyruose, arba surinkę ne mažiau 60% galimų taškų;
  • užėmę pirmą ir antrą vietą pusfinalio turnyruose;
  • kurie pasaulio taurės finale užėmė 1-2 vietą, (negalioja veteranų ICCF pasaulio taurės turnyrams);
  • užėmę 1- 2 vietą ankstesniame, ar dar tebevykstančiame pripažintame zoninio čempionato turnyre su ne mažesniu kaip 2451 vidutiniu reitingu visi ankstesni korespondencinių šachmatų pasaulio čempionai;
  • didmeistriai, kurie ne mažiau, kaip 5 kartus yra patvirtinę [[didmeistrio titulą;
  • tie, kurių reitingas 2600 ir daugiau.

Čempionato finalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ICCF pasaulio čempionato finaliniame turnyre žaidžia 17 žaidėjų.

Į finalą patenka:

  • 1-3 vietas užėmę žaidėjai iš ankstesnio, ar dabar vykstančio ICCF finalo;
  • pirmą ir antrą vietą kandidatų turnyruose užėmę žaidėjai. Tuo atveju, kai kandidatų turnyrų buvo daugiau, kaip 4, turnyro organizatorius, pranešęs iš anksto, šią nuostatą gali tai keisti.

Įtraukimas į turnyrą gali būti atidėtas tik vieną kartą, išskyrus buvusius pasaulio čempionus, turinčius teisę vieną kartą dalyvauti bet kuriame iš finalų ir ne vėliau, kaip prieš mėnesį, paprašiusių įjungti į finalinį turnyrą.

Jei įtraukus į turnyrą visus, išsikovojusius teisę ir norinčius žaisti finale, lieka laisvų vietų, Vykdančioji valdyba gali įjungti žaidėjų iš praėjusio finalo, ar kandidatų turnyro, pirmenybę teikiant tiems, kurie surinkę vienodai taškų, nepateko dėl prastesnių papildomų rodiklių.

Valdyba taip pat į dvi laisvas vietas gali pakviesti žaidėjus, pasiekusius išskirtinių laimėjimų tarptautinėse varžybose.

Finalo nugalėtojui suteikiamas Pasaulio korespondencinių šachmatų čempiono titulas, pažymint čempionato, kuriame žaidė numerį ir jis lieka visam laikui.

Žaidimo sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimas susirašinėjant trunka ilgai: ypač pasaulio čempionatai, vykstantys laiškais tradiciniu paštu, kur kelionė paštu užima daug laiko. Be to, kitokia laiko galvojimui trukmė, jo apskaita bei kontrolė.

Pašto laiškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvienam žaidėjui galvojimui dešimčiai ėjimų skirta 40 dienų, nebent varžybų nuostatuose būtų nurodyta kitaip. Žaidžiant paštu laiko riba gali būti pažeista tik kartą: sunaudojus 9 ėjimams 41 dieną, pralaimėjimas nebus įskaitytas, bet pradedamas naujas 40 dienų limitas, o sekanti laiko kontrolė nukelta į 19-ą ėjimą. Sutaupytas laikas nedingsta: jis perkeliamas į tolimesnę žaidimo laiko kontrolę ir t. t.

Vieną ėjimą galvojant ilgiau, kaip 12 dienų, viršytos dienos dvigubinasi: sunaudojus 14 dienų, užskaitoma kaip 16 dienų. Laikas galvojimui skaičiuojamas pagal pašto antspaudą: nuo gavimo iki atsakymo išsiuntimo pašto antspaudo datų. Laiško buvimo pašte laikas neįskaičiuojamas. Žaidėjui gali būti užskaitomas pralaimėjimas, kai jis ir neviršijo žaidimui sutaupyto laiko: jei jis neatsako į varžovo ėjimą ilgiau, kaip 4 mėnesius (išmetus atostogų laiką) ir apie tai neinformavo turnyro direktoriaus, ar oponento.

Žaidėjui pasiuntusiam neįskaitomai užrašytą, neteisingu adresu, ar dviprasmišką ėjimą ir, kai tai privaloma, nepasiuntusiam laiško oro paštu, skiriama bauda: prie jo sunaudoto laiko pridedant 5 dienas.

Kiekvienais kalendoriniais metais žaidėjas gali paprašyti 45 dienas atostogų.[8].

Pašto turnyruose pasiekti rezultatai galioja ir serverio turnyruose.

Serveris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojant serverį kiekvienam žaidėjui 10-čiai ėjimų skiriama - 50 dienų. Laikas galvojimui skaičiuojamas paromis (ne valandomis, minutėmis, ar sekundėmis): jei galvota 1 parą (dieną) ir 23 valandas, galvojimo laikas tebus – tik viena diena.

Galvojant vieną ėjimą virš 20 dienų, papildomos dienos dvigubinasi: galvojus 21 dieną, užskaitoma - 22 dienos.

Serveris skaičiuoja laiką ir jam pasibaigus nutraukia partiją bei užskaito pralaimėjimą. Dalyviui neatsakius į ėjimą 14 dienų, serveris automatiškai pasiunčia elektroninį laišką su priminimu, jei ir toliau neatsako, jį kartoja po 28 dienų, o jei ir toliau žaidėjas tyli, po 35 dienų siunčia paskutinį laišką.

Žaidėjas, gavęs tokį laišką, per 5 dienas privalo išsiųsti ėjimą, arba pranešti turnyro direktoriui, ar varžovui, apie norą tęsti žaidimą, ar galvoti ilgiau, kaip 40 dienų. Neatsakius daugiau kaip per 40 dienų, dalyviui užskaitomas pralaimėjimas.

Fiksuojama tik turnyro pradžios data, pabaigos laikas iš anksto nenustatomas. Kiekvienas dalyvis gali pasiimti 45 d. atostogų. Dėl papildomų atostogų kreipiamasi į į specialią atostogų tarnybą.

Surinkus po lygiai taškų, vietos paskirstomos, naudojant vieną iš trijų papildomų rodiklių:

  • pradžioj - pagal Baumbacho, pergalių skaičiaus metodą;
  • jei lygu – paskaičiavus varžovų Zonen- Bergerio koeficientus;
  • jei vis dar lygu – lemia tarpusavio susitikimų rezultatas.[9].

Pasaulio čempionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio korespondencinių šachmatų čempionatai [10]
Čempionatas Metai Ėjimų
siuntimas
Turnyro
kategorija.
Nugalėtojas
1-as[11] 1950-1953 Paštas Australija Sesil Purdis
2-as[12] 1956-1959 Paštas Sovietų Sąjunga Viačeslavas Ragozinas
3-as[13] 1959-1962 Paštas Belgija Albérikas O'Kelly
4-as[14] 1962-1965 Paštas Sovietų Sąjunga Vladimir Zagorovskis
5-as[15] 1965-1968 Paštas Jungtinės Amerikos Valstijos Hans Berlineris
6-as[16] 1968-1971 Paštas Vokietija Horstas Ritneris
7-as[17] 1972-1976 Paštas Sovietų Sąjunga Jakov Estrinas
8-as[18] 1975-1980 Paštas Norvegija Jorn Sloucas
9-as[19] 1977-1983 Paštas Sovietų Sąjunga Tenu Ijmas
10-as[20] 1978-1984 Paštas Jungtinės Amerikos Valstijos Vytautas Palčiauskas
11-as[21] 1983-1989 Paštas Rytų Vokietija Fric Baumbachas
12-as[22] 1984-1991 Paštas Sovietų Sąjunga Grigorij Konstaninovič Sanakoevas
13-as[23] 1989-1998 Paštas 14 Sovietų Sąjunga Michail Markovič Umanskis
14-as[24] 1994-2000 Paštas 12 Estija Tenu Ijmas
15-as[25] 1996-2002 Paštas 13 Nyderlandai Gert Jan Timermanas
16-as[26] 1999-2004 Paštas 14 Turkija Tundžė Hamaratas
17-as[27] 2002-2007 Paštas 13 Norvegija Ivar Bernas
18-as[28] 2003-2005 E-paštas 15 Nyderlandai Jou fon Ousterumas
19-as[29] 2004-2007 E-paštas 15 Prancūzija Léotard Khristofas
20-as[30] 2004-2011 Paštas 13 Suomija Perti Lehikoinenas
21-as[31] 2005-2008 Epaštas 14 Nyderlandai Jou fon Ousterumas
22-as[32] 2007-2010 Serveris 13 Rusija Aleksandr Surenovič Dronovas
23-ias[33] 2007-2010 Serveris 13 Vokietija Ulrich Štefanas
24-as[34] 2009-2011 Serveris 12 Slovėnija Marjan Šemrlas
25-as[35] 2009-2013 Serveris 14 Italija Fabio Finokiaras
26-as[36] 2010-2014 Serveris 13 Nyderlandai Ron A. H. Lanafeldas
27-as[37] 2011-2014 Serveris 14 Rusija Aleksandr Surenovič Dronovas
28-as[38] 2013-2016 Serveris 14 Kroatija Leonardo Ljubičičius
29-as[39] 2015-2018 Serveris 13 Rusija Aleksandr Surenovič Dronovas
30-as[40] 2017-2019 Serveris 13 Rusija Andrey Leonidovich Kochemasovas
31-as[41] 2019-2022 Serveris 13 Austrija Christianas Mukas, Nyderlandai Ronas Langeveldas, Lenkija Fabianas Stanachas

Moterų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Korespondencinių šachmatų čempionatai [42]
Čempionatas Laikotarpis Pasaulio čempionė
1-as[43] 19681972 Sovietų SąjungaOlga Rubcova
2-as[44] 19721977 Sovietų SąjungaLora Jakovļeva
3-ias[45] 19781984 Izraelis Liuba Kristol
4-as[46] 19841992 Sovietų SąjungaLiudmila Belaveņec
5-as[47] 19931998 Izraelis Liuba Kristol
6-as[48] 20002005 Italija Alesandra Riegler
7-as[49] 20022006 Rusija Olga Suhareva
8-as[50] 20072010 Rusija Olga Suhareva
9-as[51] 20112014 Rusija Irina Perevertkina
10-as[52] 20142017 Rusija Irina Perevertkina
11-as[53] 20172020 Rusija Irina Perevertkina

Lietuvos šachmatininkų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrų pasirodymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geriausiai pasirodė Amerikos lietuvis Vytas Palčiauskas, kuris atstovaudamas JAV laimėjo 10-ąjį pasaulio korespondencinių šachmatų čempionatą (1978-1984), surinkęs 11,5 taško iš 15-kos galimų ir tapo pasaulio čempionu.[54]

Sėkmingai žaidė bronzos medalį laimėjęs kitas, atstovavęs Australijai, lietuvis Romanas Arlauskas. Jis žaisdamas 4-ojo pasaulio čempionato finale, surinko 7,5 tšk. iš 12-kos[14] ir iškovojo trečiąją vietą.

Iš kitų Lietuvos šachmatininkų sėkmingiausiai ¾ finalo turnyruose žaidė: 13-ajame čempionate (1984 - 1989) - Donatas Lapienis - 12 taškų iš 13 galimų, 1-oji vieta[55], 14-ajame (1987 - 1996) - Vladas Gefenas - 10 taškų iš 14-kos, 2 – 3 vietos[56], 17-ajame - Virginijus Dambrauskas - 9½ taško iš 16-kos, 6-oji v.[57], 19-ajame - Ričardas Žitkus, 9½ taško iš 16-kos, 6 v.[58]

Moterų pasirodymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš moterų sėkmingai žaidė moterų korespondencinių šachmatų didmeistrė Vilma Dambrauskaitė, kuri 9-ajame moterų čempionato finale, surinkusi 5,5 taško iš 9, iškovojo bronzos medalį[59][51]. Pradėjusi 1998 m. 7-ojo moterų čempionato pusfinalyje, kur surinkusi 12 tšk. iš 13, ji buvo antra[60] bei pateko į finalą, kuriame užėmė 5-ąją vietą[49]. Po sėkmingo debiuto ji paeiliui žaidė ir sekančiuose pasaulio moterų korespondencinių šachmatų finaluose, kur užėmė: 8-ajame – 4-ąją vietą (6 tšk. iš 10)[50], 10-ajame – 4-ąją[52], 11-ajame - sidabro medalį[53].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Apie ICCF“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  2. „ICCF taisyklės nuo 2018 m. 1.2.1.3. Kandidatų turnyrai“ (PDF) (anglų). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-03-01. Nuoroda tikrinta 2019 m. Kovo 7 d.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  3. „1-as Pasaulio čempionatas susirašinėjant (1950-53)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 15 d..
  4. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. — М.: Советская энциклопедия, 1990. — С. 454
  5. „WC20/final, 20-ojo pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 20 d..
  6. „WC23/final, 23-iojo pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 20 d..
  7. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. — М.: Советская энциклопедия, 1990. — С.453-454
  8. „ICCF taisyklės nuo 2017 m. žaidimo paštu taisyklės“ (PDF) (anglų). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-09-21. Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 7 d..
  9. „ICCF varžybų nuostatai“ (PDF) (anglų). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-03-29. Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 23 d..
  10. „Pasaulio šachmatų čempionatų finalai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 19 d..
  11. „ICCF - 1-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  12. „ICCF - 2-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  13. „ICCF - 3-iasis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  14. 14,0 14,1 „ICCF - 4-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  15. „ICCF - 5-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  16. „ICCF - 6-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  17. „ICCF - 7-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  18. „ICCF - 8-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  19. „ICCF - 9-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  20. „ICCF - 10-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  21. „ICCF - 11-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  22. „ICCF - 12-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  23. „ICCF - 13-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  24. „ICCF - 14-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  25. „ICCF - 15-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  26. „ICCF - 16-asis pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  27. „ICCF -17-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  28. „ICCF -18-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  29. „ICCF -19-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  30. „ICCF -20-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  31. „ICCF -21-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  32. „ICCF -22-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  33. „ICCF -23-iasis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  34. „ICCF -24-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  35. „ICCF -25-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  36. „ICCF -26-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  37. „ICCF -27-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  38. „ICCF -28-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  39. „ICCF -29-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  40. „ICCF -30-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 24 d..
  41. „ICCF - 31-asis pasaulio korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-09-16.
  42. „Moterų pasaulio čempionatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 7 d..
  43. „ICCF - 1-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  44. „ICCF - 2-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  45. „ICCF - 3-iasis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  46. „ICCF - 4-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  47. „ICCF - 5-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  48. „ICCF - 6-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  49. 49,0 49,1 „ICCF - 7-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  50. 50,0 50,1 „ICCF - 8-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  51. 51,0 51,1 „ICCF - 9-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  52. 52,0 52,1 „ICCF - 10-asis moterų pasaulio čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  53. 53,0 53,1 „11-jo pasaulio moterų korespondencinių šachmatų čempionato finalas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 28 d..
  54. „ICCF 10-ojo korespondencinių šachmatų pasaulio čempionato finalas“. Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 22 d..
  55. „ICCF - 13-ojo pasaulio čempionato kandidatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  56. „ICCF - 14-ojo pasaulio čempionato kandidatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  57. „ICCF - 17-ojo pasaulio čempionato kandidatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  58. „ICCF - 19-ojo pasaulio čempionato kandidatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..
  59. „Po ketverius metus trukusios kovos lietuvė pelnė pasaulio čempionato bronzą“. Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 22 d..
  60. „ICCF - 7-ojo moterų pasaulio čempionato pusfinalis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. kovo 25 d..

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]