Pasaka (Kauno kino teatras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°54′21″š. pl. 23°55′20″r. ilg. / 54.905906°š. pl. 23.922090°r. ilg. / 54.905906; 23.922090

Kino teatras „Pasaka“
Kino teatras Pasaka.JPG
Vieta Kaunas, Savanorių pr. 124
Statusas neveikiantis
Statybų pradžia 1938 m.
Statybų pabaiga 1939 m.
Atidarymas 1940 m. kovo 8 d.
Aukštų sk. 2

Kauno kino teatras „Pasaka“ – buvęs kino teatras Kaune, Savanorių pr. 124, vienas paskutinių kino teatrų, atidarytas dar nepriklausomybės metais tarpukaryje. Pastaruoju metu jo patalpose įsikūręs pramogų centras.

2016 m. paskelbtas vietinės reikšmės architektūros paminklu (unik. kodas 39511).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kino teatras statytas 19381939 m., rekonstruotas 1962, 2000 m.

1937 m. gruodį kampinio plano sklypą tuometiniame Ukmergės pl. 58 lygiomis dalimis įsigijo Rocha-Lėja ir Vulfas Epšteinai bei Zelikas Kapulskis. 1939 m. vasarį miesto Statybos komisijai pateiktas V. Epšteino ir Z. Kapulskio prašymas leisti statyti mūrinį pastatą kino teatrui „Pasaulis“. Projekto autorius – diplomuotas inžinierius Juozas Segalauskas. Pastatas turėjo būti 2-jų aukštų, plytų mūro, skarda dengtu stogu. Jame suprojektuotas vandentiekis, kanalizacija, centrinis apšildymas. Prašymas statyti kino teatrą priduotas ir į Vyriausiąją statybos ir sauskelių inspekciją. Pastato projektą pasiūlyta ištaisyti. Atkreiptas savininkų dėmesys, kad jau išduotas leidimas statyti kitą kino teatrą Savanorių pr. ir Aukštaičių g. kampe. Pabrėžta, kad statyti šalia antrą kino teatrą nėra racionalu.

1939 m. kovą Statybos ir sauskelių inspekcija patvirtino V. Epšteino ir Z. Kapulskio kino teatro pastato projektą. Projektą pasirašė inž. J. Segalauskas ir inž. Jokūbas Rabinovičius. Kino teatras pavadintas „Pasaka“. Numatytos 372 vietos salėje, 34 ložėje ir 109 balkone. Iš viso buvo 515 vietų. Įrengta nauja to meto kino aparatūra. Kino teatras pradėjo veikti 1940 m. kovo 8 d. – kviestinei publikai pademonstruotas filmas „Daktaras Koliužnyj“.

Kino teatras buvo vienas iš moderniausių Kaune, o repertuaru nedaug skyrėsi nuo kitų Žaliakalnio kino teatrų: čia vyravo SSRS gamybos filmai, seansų pradžioje rodė ne tik Lietuvos kroniką, bet ir Metro Goldwyn Mayer kino filmų nuomos kontoros pateikiamą Metro apžvalgą. Skirtingai nei panašiu laiku duris atvėrusiai „Romuvai“, kuri išlaikė savo originalią paskirtį per visą okupacinį laikotarpį, „Pasakoje“ kino filmai prie naujosios santvarkos tebuvo rodomi dešimtmetį.

1949 m. kino teatras uždarytas. Vietoj jo pastate įrengta Kauno medicinos instituto sporto katedra ir sporto salė, kurios pastate veikė iki 1962 m. Tuo metu salėje panaikintas grindų nuolydis, ložės.

Septintajame dešimtmetyje, po rekonstrukcijos (aut. archit. M. Laurinavičiūtė), pastate vėl atkurtas 420 vietų kino teatras. Rekonstrukcijos metu užmūryti vakarinio fasado langai, atstatytas grindų nuolydis, šiaurės rytų pusėje pastatytas priestatas.

1980 m. pastatas remontuotas – salėje nebeliko įėjimo iš vestibiulio, ant vestibiulio sienos nutapyta freska.

Žlugus sovietinei santvarkai, „Pasaka“ bankrutavo. 1994 m. parengtas kino teatro rekonstrukcijos ir interjero eskizinis projektas (aut. archit. R. Miliukštis, D. Čiuta) Pagal šį projektą įvykdyti tik rūsio įrengimo darbai. 1995 m. kino teatras visiškai uždarytas ir pastatas kurį laiką stovėjo apleistas.

Po 2000 m. rekonstrukcijos (aut. architektas A. Karalius), pastatui suteikta pramogų centro funkcija, iš esmės pakeičiant vidaus erdvių struktūrą. Ant pagrindinio fasado atsirado disonuojantys reklamos elementai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys ištęsto stačiakampio plano, dviejų aukštų, su atviru prieangiu, su dekoratyviniu balkonu. Pagrindinis fasadas priskirtinas art deco stilistikai. Pastato fasadas reprezentuoja ketvirtajame dešimtmetyje kino teatrų architektūroje paplitusias specifines, veržlumu pasižyminčias art deco tendencijas. Reprezentatyvus, bet lakoniškas pagrindinis fasadas pagrįstas vertikaliomis iškyšomis, kurios įrėmina centrinę paaukšintą dalį ir laiptuotais segmentais jungia ją su šoninėmis. Yra fasadus darkančių sovietmečio pakeitimų. Plytų mūro sienos padengtos granitiniu tinku (dalyje fasadų pakeista apdaila).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kino teatras“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-06-13. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]