Romuva (kino teatras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′52″š. pl. 23°54′56″r. ilg. / 54.897747°š. pl. 23.915646°r. ilg. / 54.897747; 23.915646

Kino centras „Romuva“
Kinas Romuva.JPG
Vieta Kaunas, Laisvės al. 54
Statusas Veikiantis
Statybų pradžia 1939 m. vasario 3 d.
Statybų pabaiga 1940 balandžio 13 d.

Kauno kino centras „Romuva“ – tai kino teatras, įsikūręs Kaune, Laisvės al. 54. Seniausias Lietuvoje, vienintelis veikiantis istorinis kino teatras Kaune.[1] Miesto istoriniam architektūriniam paveldui reikšmingas objektas 2008 m. buvo paskelbtas kultūros vertybe (u.k. 321115). 2015 m. pavasarį Kaunas gavo Europos paveldo ženklą už Tarpukario moderniąją architektūrą, kur vienas iš reikšmingų objektų yra ir „Romuvos“ kino teatras.

„Romuva“ yra ne tik tradicinė kino teatro erdvė. Kino teatre organizuojami įvairūs projektai bei iniciatyvos: „Romuvos pasažas“, „Kinas Kaune“, derinami su tradiciniais kino festivaliais „Nepatogus kinas“, „Kauno kino festivalis“, animacinių filmų festivalis „Tindirindis“, rodomi mokomieji filmai vaikams, demonstruojami spektakliai, vyksta koncertai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės pradžioje dauguma Kauno kino teatrų buvo susikoncentravę centre - Laisvės alėjoje jų buvo net dvylika. Tarpukario Kaunas paveldėjo bent tris veikiančius kino teatrus, kuriuose buvo rodomi filmai dar iki nepriklausomybės paskelbimo.[2]

„Romuvos“ kino teatro pastatas Laisvės alėjoje iškilo prieš pat Lietuvai prarandant nepriklausomybę. Prieš statybų pradžią būsimo kino teatro vietoje 1937 m. būta dviejų mūrinių ir vieno medinio namo bei keletas medinių sandėliukų. 1938 m. sklypą įsigijo Antanas ir Petras Steikūnai, kurie 1938 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto statybos komisijai pateikė prašymą statyti kino teatrą. Numatoma statybos kaina 200 000 Lt. Leidimas 687 vietų kino teatrui statyti buvo išduotas 1939 m. vasario 3 d., o 1940 m. balandžio 13 d. jis jau buvo pastatytas.

Tuo metu „Romuva“ buvo pripažinta erdviausiu, moderniausiu ir originalumu pralenkiančiu ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriais atvejais kitų Baltijos šalių kino teatrus. Miestiečiams tarnavo tik vienerius metus, jo veiklą nutraukė Antrasis pasaulinis karas, kurio metu „Romuva“ buvo nacionalizuota, programos turinį ėmė griežtai kontroliuoti Valstybinė kinofikacijos valdyba.

Atgavus nepriklausomybę, vykstant privatizacijai, kino teatras savo tiesioginės misijos - nuolat demonstruoti kino filmus - praktiškai nebeatliko, kilo grėsmė jam išnykti. Visuomenė nepritarė miesto valdžios sandėriui su verslininkais dėl pastato nuomos, buvo rengiamos protesto akcijos.[3] [4] Atgaivinus funkcinę kino teatro veiklą, įstaigos juridinis statusas keitėsi: buvo UAB, tada tapo VšĮ, o nuo 2015 m. balandžio 1d. „Romuva“ tapo Kauno miesto biudžetine įstaiga bei pakeitė pavadinimą iš Kino teatras „Romuva“ į Kauno kino centras „Romuva“. 2015 m. balandžio 18 d. kino teatras atšventė 75 metų sukaktį, nuo pirmo šiame kino teatre parodyto seanso. Dabar čia penkias dienas per savaitę rodomi kino seansai, vykdomos kino edukacijos programos bei vyksta kultūriniai renginiai.

Laikinoji „Romuvos“ salė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. lapkritį ekspertas nustatė, jog kino teatro salė yra avarinės būklės, nes žiūrovų salės konstrukcijos gali bet kada sugriūti, todėl žiūrovams salėje yra nesaugu. Avarinės būklės šalinimui – lubų parėmimui – buvo reikalinga išgriauti salėje esančias kėdes ir amfiteatro konstrukciją. Pastato modernizavimo techninis projektas pradėtas rengti 2017 m. kovą, todėl kino centras rengiasi išsinuomoti 350–400 kvadratinių metrų suremontuotas patalpas, tinkamas kino teatro veiklai. Šiuo metu kino centras laikinai glaudžiasi Kauno dramos teatro mažųjų salių kiemelyje Kęstučio gatvėje, kur yra įrengta laikinoji „Romuvos“ salė.[5]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projekto autorius arch. Nikolajus Mačiulskis.

Planinėje pastato struktūroje vyrauja šiek tiek užapvalintos formos ir primena to meto JAV kino teatrams būdingą streamline estetiką, tačiau išorėje esama užuominų ir į istoristinę architektūrą. Pastato modernumą ir šiuolaikiškumą pabrėžia įėjimą akcentuojantis stiklinis bokštelis, kuris tapo vienu iš tarpukario architektūros simbolių. Dekoratyvi durų raiška kiek primena tarpukariui būdingus „tautinio stiliaus“ ieškojimus. Vis dėlto miestui bene svarbiausias objekto urbanistinis sprendimas. Kino teatro pastatą atitraukus į sklypo gilumą, suformuota nedidelė ir jauki viešoji erdvė, pagyvinanti perimetrinį Kauno Laisvės alėjos užstatymą. Pusrūsio patalpose suprojektuotas sargo butas – tai atspindi tarpukario tradiciją visuomeniniuose statiniuose įrengti gyvenamąsias patalpas. Antrame aukšte buvo numatytos administracinės ir techninės patalpos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]