Paringys
| Paringys | ||
|---|---|---|
  Paringys |
||
| 55°19′16″š. pl. 26°20′46″r. ilg. / 55.321°š. pl. 26.346°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis | |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Naujojo Daugėliškio seniūnija | |
| Gyventojai | 30 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Porynga, Parynga, rus. Поринга | |
Paringys – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 5 km į pietryčius nuo Senojo Daugėliškio, 2 km nuo Mikalavo, prie Ringės upės, Ringio ežero šiaurinėje pakrantėje. Stovi Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1819 m.). Pro kaimą eina kelias 1408 Mikalavas–Paringys–Bernotai–Gilūtos , atsišakoja 1413 Paringys–Rubelninkai–Budriškė I ir keliukas į Daniūnus. Netoli yra Versmio kalnas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs arba nuo Ringės upės, arba nuo Ringio ežero.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Vietovė Daugėliškio parapijos metrikose minima 1706 metais.[2]
Paringio dvarui priklausė tik Paringio kaimas. Jame 1795 metais gyveno penkios baudžiauninkų šeimos (43 žmonės). XVIII a. pab. Paringio dvaras kaip palikimas atiteko Ukmergės pavieto tarnautojui grafui Malevskiui. XIX a. pradžioje dvarą jau valdė du savininkai: Eleonora Venglinska Kasinska ir Laurynas Babinskis. E. Kasinskai priklausiusi dvaro dalis po jos mirties 1858 metais iš pradžių atiteko L. Civinskiui, vėliau – Kondratovičiui, kuris savo dalį XIX a. pabaigoje išpardavė. 1818 m. Laurynas Babinskis savo Paringio dvaro dalį pardavė Adomavičiovai. Ši pirktoje žemėje įkūrė Konstantinavo vienkiemį. Adomavičiova jį vėliau pardavė Janui Klavcynui. Konstantinavo savininkas Janas Klavcynas savo žemę 1937 metais pardavė Danieliui bei Feliksui Vitėnams ir Jeronimui Gaižučiui.
XIX a. pab. minimas Paringio miestelis, dvaras ir užusienis Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiuje, Mikalavo apylinkėje. Paringio koplyčios Nukryžiuotasis apylinkėse garsėjęs stebuklingomis galiomis.[3]
Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta „Ryto“ draugijos mokykla, kuri greitai pakeista į valdišką. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkmečiu veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius ir lietuvių ūkio draugija. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono Paringio apylinkės centras, vėliau Paringys I priklausė Rubelninkų apylinkei, o Paringys II – Mikalavo apylinkei, paskui priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.[4]
1932 metais pastatyta Paringio mokykla. 1944–1958 m. buvo pradžios mokykla, 1958–1962 m. – septynmetė, 1962–1973 m. – aštuonmetė, 1973–1976 m. – vėl tik pradinė mokykla. Veikė medicinos punktas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a.–1950 m. | Daugėliškio valsčius | Švenčionių apskritis |
| 1950–1954 m. | Paringio apylinkės centras | Ignalinos rajonas |
| 1954–1959 m. | Mikalavo apylinkė | |
| 1959–1995 m. | Naujojo Daugėliškio apylinkė | |
| 1995– | Naujojo Daugėliškio seniūnija | Ignalinos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paringio kaime 1820 m. gyveno 53, 1913 m. – 86, 1939 m. – 26 žmonės.
 | ||||||||
| 1820 m. | 1866 m. | 1905 m.[5] | 1913 m. | 1931 m.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 53 | 34 | 88 | 86 | 140 | 87 | 85 | ||
| 1979 m.sur.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2003 m. | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | ||
| 67 | 61 | 39 | 46 | 28 | 30 | - | ||
| ||||||||
- Žymūs žmonės
- Julius Pakalka (1915–2002 m.), tautodailininkas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Porynga. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 832 psl. (lenk.)
- ↑ enciklopedija.ignalinosvb.lt
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Paringys II. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 766 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Paringys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 724 psl.
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2008-01-12 iš Wayback Machine projekto.