Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Kitos reikšmės – Jėzaus bažnyčia.
55°19′08″š. pl. 26°20′48″r. ilg. / 55.3189°š. pl. 26.3466°r. ilg.
| Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčia 2009 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Paringys |
| Adresas | Bažnyčios g. 17 |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
| Pastatyta | 1819 m. |
| Aptarnauja | kun. Marijonas Savickas (2025) |
![]() | |
Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – bažnyčia, stovinti Paringio kaime, 12 km į rytus nuo Ignalinos, šiaurės vakariniame Ringio ežero krante. Turi klasicizmo bruožų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoje medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas.[1]
1837 m. atlaidų dieną liepos 7 d. (pagal senąjį kalendorių birželio 25 d.) bažnyčioje kilo didelis gaisras. Per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas aukas – drobę, vašką, linus) nuplėšė degančią užuolaidą, krintančios kibirkštys uždegė linus. Ugnis apėmė altorių, koplyčią, kilo panika. Žmonės puolė prie durų ir susigrūdo. Nuo liepsnos ir dūmų žuvo 289 žmonės, tarp jų 3 kunigai. Iš koplyčios spėjo išeiti 50 žmonių. 138 mirusieji palaidoti ties koplyčia, 151 pasiėmė giminės.[1]
Po gaisro koplyčia 1838 m. suremontuota ir pašventinta. Nuo 1863 m. nuolatinio kunigo neturėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė „Ryto“ draugijos mokykla. 1921 m. įsteigta parapija. Klebono Jono Ramelio rūpesčiu 1933 m. bažnyčia suremontuota: uždėtas bokštelis, pristatyta medinė zakristija. J. Ramelio pastangomis įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, suburtas parapijos choras. 1966 m. bažnyčia remontuota.[1]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, su bokšteliu, 4 kolonų portiku, šoninėmis koplyčiomis. Šventoriuje stovi vienaaukštė varpinė. Jo tvora mūrinė ir metalinė.[1]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bažnyčia 2014 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 4 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 556–557

