Naujojo Daugėliškio apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°22′š. pl. 26°18′r. ilg. / 55.37°š. pl. 26.30°r. ilg. / 55.37; 26.30

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic.svg   Naujojo Daugėliškio apylinkė
Centras Naujasis Daugėliškis
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Daugėliškio valsčius
Apskritis Švenčionių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Ignalinos rajonas (1950–1995)
Sritis Vilniaus sritis
Dabartinė seniūnija
Naujojo Daugėliškio seniūnija, Kazitiškio seniūnija (mažoji dalis)

Naujojo Daugėliškio apylinkė (arba Naujojo Daugeliškio apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Daugėliškio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ignalinos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Daubariškės apylinkės, o dalis Naujojo Daugėliškio apylinkės prijungta prie Seniškio apylinkės. 1959 m. prijungta Mikalavo apylinkė, 1963 m. – Ožionių apylinkė, Seniškio apylinkė ir dalis Ažušilės apylinkės,[3] 1970 m. – dalis Mažėnų apylinkės, 1977 m. – Grybėnų apylinkė, 1986 m. – Kačergiškės apylinkė.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Naujojo Daugėliškio“ kolūkis [4]
1959 m.
(Išsamiau)
12,2 2936 ([5]) „Naujojo Daugėliškio“ kolūkis [6] 4 kaimai, 13 vienkiemių
1970-01
(Išsamiau)
2406 55 kaimai, 5 viensėdžiai, 3 kaimų dalys [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
126 Suvorovo kolūkis, Daugėliškio tarybinis ūkis, Moliakalnio tarybinis ūkis [8] 64 kaimai, 10 viensėdžių, 2 kaimų dalys
1976-07-01
(Išsamiau)
64 kaimai, 10 viensėdžių, 2 kaimų dalys [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
2822 91 kaimas, 15 viensėdžių, 2 kaimų dalys, 1 glžk. būdelė [10]
1985 m. „Kelio į komunizmą“ kolūkis, Aleksandro Suvorovo kolūkis, Daugėliškio tarybinis ūkis, Moliakalnio tarybinis ūkis, Daugėliškio girininkija [11] Grybėnai, Mažėnai, Naujasis Daugėliškis, Ožionys, Senasis Daugėliškis, Seniškis, Taujūnai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
2303 88 kaimai, 12 viensėdžių, 2 kaimų dalys [12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 144
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 7–9
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 10–11
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 79
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 105 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // 42 psl.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // 1–399 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 81
  11. Ignalinos rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 43
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 87