Paragvajinis bugienis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Ilex paraguariensis
Paragvajinis bugienis (Ilex paraguariensis)
Paragvajinis bugienis (Ilex paraguariensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Aquifoliales
( Aquifoliales)
Šeima: Bugieniniai
( Aquifoliaceae)
Gentis: Bugienis
( Ilex)
Rūšis: Paragvajinis bugienis
( Ilex paraguariensis)

Paragvajinis bugienis arba matės žolė (Ilex paraguariensis, isp. Yerba mate) – bugieninių (Aquifoliaceae) šeimos bugienių (Ilex) genties augalų rūšis.

Krūmas, augantis daugiausiai Pietų Amerikoje: Argentinoje, Paragvajuje, Urugvajuje, pietinėje Brazilijoje.

Naudojamas arbatai. Auginti pirmieji pradėjo gvaraniai, vėliau – jėzuitų misionieriai, išplatinę matę net iki Ekvadoro. Pats pavadinimas kilęs iš kečujų kalbos žodžio mati – „puodelis“.

Matės gėrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir daugumos arbatinių augalų, surinkti matės lapai išdžiovinami, sukapojami ir sutrinami. Tradiciškai arbata geriama per bombilą (rašoma bombilla, paprastai Pietų Amerikos ispanų kalbos dialektuose tariama bombìža) – specialų ilgą šiaudą suplotu galu (tradiciškai sidabrinį) iš nedidelio džiovinto moliūgėlio – kalabašo (kalebasos), daromo iš Lagenaria siceraria augalo vaisiaus.

Paragvajinio bugienio krūmas