Plonžieviai

Koordinatės: 54°57′26″š. pl. 22°36′09″r. ilg. / 54.9573°š. pl. 22.6024°r. ilg. / 54.9573; 22.6024 (Plonžieviai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Paporotnojė (Plonžieviai))
Plonžieviai
Paporotnojė

rus. Папоротное
vok. Plonszöwen, Waldhufen
Plonžieviai Paporotnojė
Plonžieviai
Paporotnojė
54°57′26″š. pl. 22°36′09″r. ilg. / 54.9573°š. pl. 22.6024°r. ilg. / 54.9573; 22.6024 (Plonžieviai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010[1]) 8
Pašto kodas 238730
Tel. kodas +7 40164

Plonžieviai[2] arba Paporotnojė (vok. Plonszöwen, nuo 1936 m. kovo 26 d. Waldhufen, 19451946 m. rus. Плонсцёвен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Папоротное) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 7 km į šiaurės rytus nuo Lazdynų, 2,5 km nuo Lietuvos sienos, Vieškalnių girios properšoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plonžievių kaimo bendruomenė 1936 m.

Buvo vienas senesnių kaimų Pilkalnio apskrityje. Pirmąkart minimas 1580 m. kaip „gyvenvietė miške tarp Vieškalnių ir Vaitikaičių”. 1625 m. jau minimi Plonžieviai (Planszewen). Didelė dalis gyventojų išmirė per 1709–1710 m. marą: 1719 m. vykdytos revizijos metu konstatuota, kad du iš keturių buvusių kaimo ūkių tebestovi tušti.[3] Vis tik didžioji kolonizacija kaimo nepalietė: 1736 m. Plonžieviuose gyveno 3 lietuvių šeimos.[4] (1745 m. minimi valstiečiai Bendszatis, Szegunaitis, Abratis).[3] 1785 m. Plonžieviai buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 3 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[5] 1823 m. – 5 sodybų kaimas su 26 gyventojais.[6] 1854 m. Plonžieviuose buvo 5 gyvenamieji pastatai ir 40 gyventojų.[7] Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Vieškalnių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Plonžieviuose buvo 30 sodybų, 163 gyventojai, iš jų – 35 lietuviai (21 %).[8]

XIX a. pab. kaime buvo vėjo malūnas. 1929 m. prie Plonžievių prijungta ant Šešupės kranto stovėjusi Šturmų girininkijos sodyba (Försterei Sturmen, nuo 1938 m. Försterei Waldhufen; 7 gyventojai 1905 m.[9]).[3]

Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. 1946–2008 m. buvo Pobedino apylinkėje, nuo 2008 m. – Dobrovolsko kaimo gyvenvietėje. Sovietmečiu prie Plonžievių prijungtos Šturmų kaimo liekanos.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[10] 1933 m. 1939 m.[11] 2010 m.
163 168 155 145 8


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paporotnojė, bankgorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-10-05.
  2. Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-05.
  3. 3,0 3,1 3,2 Plonszöwen, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
  4. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 309. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)
  5. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 122. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  6. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 53. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
  7. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 174. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 224, 225. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
  9. Weszkallen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-02.
  10. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-05.
  11. Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-05.