Pereiti prie turinio

Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas

Koordinatės: 55°43′48″š. pl. 24°22′03″r. ilg. / 55.730025°š. pl. 24.367365°r. ilg. / 55.730025; 24.367365 (Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas
Tiltas nuo Senvagės pusės
Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas
Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas
55°43′48″š. pl. 24°22′03″r. ilg. / 55.730025°š. pl. 24.367365°r. ilg. / 55.730025; 24.367365 (Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas)
Vieta Panevėžys, Smėlynės g.
Kerta Nevėžį
Ilgis 52,55 m
Plotis 13,50 m
Pastatytas 1964 m.
Konstrukcija rėminis-sijinis tiltas

Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas, prieškaryje Laisvės tiltas[1] – automobilių transporto tiltas, kertantis Nevėžio upę Panevėžio miesto centre, Smėlynės gatvėje. Tiltas stovi Nevėžio ruože tarp Senvagės ir Skaistakalnio parko, jungia Naujamiesčio rajoną su senamiesčiu, Smėlynės ir J. Basanavičiaus gatves. Po tiltu įrengtos krantinės.

Senasis medinis tiltas, 1916 m.
Laisvės tiltas tarpukario laikotarpiu
Tilto konstrukcija

Tuometėje Tilto (dabar Smėlynės) gatvėje tarp Naujojo Panevėžio ir Smėlynės priemiesčio 1917 m. vokiečių okupacinė valdžia buvo pradėjusi statyti naują tiltą, bet įrengė tik atramas. Čia anksčiau stovėjo medinis tiltas.[2] 1925 m. balandžio 9 d. miesto valdžia su tiltų inžinieriumi Pranu Markūnu po įvykusio konkurso sudarė naujo tilto statybos darbų sutartį. Tilto projektui P. Markūnas pasirinko fermų sistemą, kurią sudarė trys parabolinės arkos su stygomis. Gelžbetoninių arkų angos buvo po 25,6 m pločio, aukštis – 5 m, tilto bendras plotis – 8 m, ilgis – 76,8 m. Važiuojamosios dalies plotis buvo 4,9 m, jos šonuose įrengti du šaligatviai po 1,1 m. Tilto arkoms atremti panaudotos 1918 m. vokiečių paliktos betoninės atramos.

Tilto statybos darbai vyko sparčiai ir jau tų pačių metų rugpjūčio 26 d. buvo bandomas tilto tvirtumas – naują statinį tikrino per jį važiavę du žvyro prikrauti sunkvežimiai. Savaitraštis „Panevėžio balsas“ informavo apie tilto atidarymo iškilmes rugpjūčio 30 d., dalyvaujant kviestiniams svečiams iš Kauno – ministeriams ir kitiems. Tiltas buvo pavadintas „Laisvės“ vardu. Jis buvo gražios išvaizdos, dažnai fotografuojamas miesto panoraminiams atvaizdams, asmeninių nuotraukų albumams. Geodezininkas, hidrologas Steponas Kolupaila pažymėjo, kad „Iš upės tiltas gražiai atrodo, bet panevėžiečiai juo labai nepatenkinti: jis per daug siauras […], dažnai įvyksta susidūrimai ir kiti nesusipratimai“.[1]

Išaugus transporto skaičiui ir įvairovei, 1961 m. buvo išplatinta gatvė, todėl „Laisvės“ tiltas buvo per siauras praleisti padidėjusį eismą ir buvo nugriautas. 1964 m. jo vietoje pastatytas daug platesnis, visiškai kitos konstrukcijos tiltas.

Smėlynės gatvės tiltas – tai du trijų tarpatramių suglausti gelžbetoniniai rėminiai–sijiniai tiltai, kurių abiejų perdangos galais remiasi į tą patį masyvų, atvirą, vientisos konstrukcijos ramtą. Ant abiejų suglaustų perdangų yra įrengtas vienas paklotas, todėl šis statinys laikomas vienu tiltu, ties viduriu turinčiu išilginę sanglaudą. Tilto tarpines atramas sudaro 0,9 m skersmens kolonos, kurios po tris apjungtos monolitiniais rostverkais ir rygeliais.

Tilto ilgis 52,55 m, jo tarpatramių ilgiai 13,45+25,65+13,45. Viduriniame 25,65 m ilgio tarpatramyje į perdangos rėmo gembes atremta 10,22 m ilgio intarpinė perdangos dalis. Perdangos apačioje, ties tilto viduriu, nutiesti šilumos tiekimo vamzdžiai, apžiūros takas. Tarpatramiai kraštuose perdengti monolitiniais skliautais. Viduriniojo tarpatramio monolitinės briaunotos perdangos abiejose dalyse (nuo aukštupio ir žemupio) yra po 4 kintamo aukščio sijas, apjungtas standumo diafragmomis. Intarpinėse dalyse sijos yra tėjinės, gembinėse – dvitėjinės.

Tilto važiuojamoji juosta yra 13,50 m, šalitilčiai – 3,20 m pločio.


Artimiausi tiltai per Nevėžį
prieš srovę: Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas pasroviui:
Skaistakalnio tiltas Jakšto g. tiltas