Konsistorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pirmoji konsistorija prie popiežiaus Pijaus X

Konsistorija (lot. consistorium, 'pasitarimo, susirinkimo vieta') – kardinolų susirinkimas, kuriam pirmininkauja popiežius, skirtas aptarti Romos Katalikų Bažnyčiai svarbius klausimus; evangelikų liuteronų Bažnyčios valdymo organas; stačiatikių vyskupijos įstaiga, atliekanti bažnytinės administracijos ir bažnytinio teismo funkcijas.

Katalikų Bažnyčioje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžioje konsistorija buvo vadinama Senovės Romos imperatorių taryba, kuri užsiėmė įstatymų leidyba. Pirmosios žinios apie konsistorijas kaip kardinolų susirinkimus siekia IX a. pirmąją pusę. Nuo XI a. konsistorija ėmė spręsti visus klausimus, susijusius su tikėjimu ir bažnytine drausme, eilinių vidaus ir užsienio politikos problemų bažnytinėje valstybėje sprendimu. Viduramžiais kardinolų susirinkimų reikšmė išaugo, jie buvo sušaukiami kartą per mėnesį ar dažniau. Paprastai konsistorijos būdavo surengiamos vienuose iš popiežių rūmų, o nuo 1870 m. – tik Vatikane. Jos buvo slaptos, pusiau slaptos, viešos, neeilinės. Slaptos konsistorijos rinkosi Apaštalų rūmuose, atviros – Šventojo Petro bazilikoje ar Siksto koplyčioje. Šiuo metu rengiamos tik slaptos ir viešos konsistorijos Apaštalų rūmų antrajame aukšte esančioje Konsistorijų salėje.

Evangelikų Reformatų Bažnyčioje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Evangelikų Reformatų Bažnyčios valdymo organas, veikiantis tarp Sinodo susirinkimų kaip aukštesnioji kolegiali sprendžiamoji institucija. Ją sudaro ir dvasininkai, ir pasauliečiai. Konsistorijai pirmininkauja pasaulietis prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas, visuomet renkamas iš kunigų. Konsistorija reguliariai renkasi į eilinius posėdžius. Konsistorijos prezidentas gali šaukti ir neeilinius posėdžius. Konsistorija, kaip žemesnioji Sinodo institucija priima protokolinius sprendimus. Gali šaukti neeilinį Sinodo suvažiavimą, paskirti šio suvažiavimo vietą ir laiką. Taip pat gali išreikšti nepasitikėjimą generaliniam superintendentui, sustabdyti jo įgaliojimus. Tačiau tuomet galutinį sprendimą priima Sinodas. Jei Sinodas nepalaiko konsistorijos sprendimo, konsistorija privalo atsistatydinti, skelbiami naujos kadencijos konsistorijos rinkimai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]