Pajevonio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
54°31′42″š. pl. 22°49′47″r. ilg. / 54.5282°š. pl. 22.8297°r. ilg.
Pajevonio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia  | |
|---|---|
| |
| Bažnyčia 2014 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Vilkaviškio |
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Pajevonys |
| Adresas | Jevonio g. 45a |
| Statybinė medžiaga | akmens mūras |
| Pastatyta | 1928 m. |
| Stilius | neoklasicizmas |
| Aptarnauja | Audrius Kurapka (2025) |
| |
Pajevonio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pajevonio kaime, 11 km į pietus nuo Virbalio, prie kelio į Vištytį. Turi neoklasicizmo bruožų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pajevonyje 1586 m. pastatytai bažnyčiai skirta 9 valakai žemės, 1600 m. dar duota 12 valakų. Iš jų sudarytas Salicininkų dvarelis, kurį iki 1797 m. valdė klebonas. 1674 m. minima apleista medinė bažnyčia.
1736 m. pastatyta nauja bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1842 m. pastatyta šiaudais dengta mūrinė bažnyčia. 1875 m. pristatytos 2 koplyčios ir frontonas su 2 bokštais. Klebonas Tomas Senkus (1817–1901) už raginimą dalyvauti sukilime 1863 m. ištremtas į Vologdos guberniją. 1871 m. jam leista grįžti į Kuršą, 1884 m. – į Lietuvą. Iki 1886 m. suburtas bažnytinis choras, giedojęs lietuviškai.
1914 m. Vokietijos kareiviai bažnyčią susprogdino. Liko apirusios sienos ir dalis bokšto. Kunigo Mato Sakavičiaus rūpesčiu 1928 m. bažnyčia atstatyta, panaši į sugriautąją. Tačiau 1944 m. rugsėjo 1 d. traukdamasi Vokietijos kariuomenė susprogdino bažnyčios bokštus, apgriauta ir pati bažnyčia. Gali būti, kad tokius vokiečių veiksmus lėmė bažnyčios padėtis – ji pastatyta aukštumoje, iš jos bokštų lengva apšaudyti besitraukiančią kariuomenę.
Klebonas Vincas Jalinskas (Pajevonyje iki 1983 m.) 1968 m. bažnyčią atstatė. Vietoje bokštų pastatytas portikas. Bažnyčios remontui aukojo ir JAV lietuviai.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po remonto bažnyčia įgavo neoklasicizmo bruožų. Ji stačiakampio plano, su portiku, apside ir bokšteliu. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Vidurinė dengta kryžminiais skliautais. Šventorius aptvertas. Į jį veda platūs akmeniniai laiptai.
Kadaise bažnyčioje buvo įrengti šv. Jono ir šv. Juozapo varpai, kuriuos vokiečiai nukabino dar Pirmojo pasaulinio karo metu ir panaudojo karo reikmėms (Bronius Kviklys).
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Pagrindinis fasadas -
Vartai link bažnyčios -
Paminklas knygnešiams ir tremtiniams -
Ant bokštelio skaičiai „1968“ -
Nišos galinėje sienoje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 512
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vyskupijos informacija
- Pajevonio parapija Archyvuota kopija 2014-10-29 iš Wayback Machine projekto.
- Pajevonio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (architektūros objektai) Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto.
- Pajevonys mini bažnyčios jubiliejų Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.