Pafnutijus Čebyšovas
| Pafnutijus Čebyševas rus. Пафнутий Львович Чебышёв | |
|---|---|
| |
| Pafnutijus Čebyševas, apie 1890 m. | |
| Gimė | 1821 m. gegužės 16 d. Okatovas, Kalugos gubernija |
| Mirė | 1894 m. gruodžio 8 d. (73 metai) Sankt Peterburgas |
| Alma mater | Maskvos imperatoriškasis universitetas |
 Vikiteka |
Pafnutijus Čebyšovas |
Pafnutijus Čebyšovas (rus. Пафнутий Львович Чебышёв, 1821 m. gegužės 16 d. Okatovas, Kalugos gubernija – 1894 m. gruodžio 8 d. Sankt Peterburgas) – rusų matematikas ir mechanikas. Sankt Peterburgo mokslų akademijos (1856), Londono karališkosios draugijos (1877), daugelio šalių mokslų akademijų narys.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Okatovo kaime rusų dvarininkų Levo ir Agafijos Čebyšovų gausioje šeimoje. Mokėsi namuose. 1832 m. šeima persikėlė į Maskvą. 1841 m. baigė Maskvos imperatoriškojo universiteto fizikos-matematikos skyrių. 1847–1882 m. dėstė Sankt Peterburgo universitete. Mokslinio darbo kryptys – tikimybių ir skaičių teorijos.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausi darbai iš matematinės analizės, skaičių teorijos, tikimybių teorijos (sukūrė naują įrodymų būdą – momentų metodą), funkcijų teorijos (sukūrė funkcijų optimalios aproksimavimo teorijos, vėliau išsirutuliojusios į šiuolaikinę konstrukcinę funkcijų teoriją, pagrindus), pradėjo vartoti vadinamus Čebyšovo daugianarius. Tyrė mechanizmų kinematiką.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pafnutij Čebyšov“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-16.