Paežerių Švč. Dievo Motinos Ėmimo į Dangų sentikių cerkvė
55°41′44″š. pl. 24°57′29″r. ilg. / 55.6956848°š. pl. 24.9580715°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Поезерцский храм |
| Savivaldybė | Anykščių rajonas |
| Gyvenvietė | Paežeriai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1913 m. |
Paežerių sentikių cerkvė – sentikių maldos namai Paežerių kaime, prie kelio 1211 Viešintos–Papiliai–Pelyšėlės I , 2 km į vakarus nuo Viešintų. Tai viena iš dviejų Anykščių rajone išlikusių medinių cerkvių – antroji yra Girelės sentikių cerkvė prie Kavarsko.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sentikiai Viešintų apylinkėse įsikūrė apie 1715 m., bendruomenės centru tapo Paežerių kaimas. Iš karto melstis, pagarbinti Viešpatį rinkdavosi paprastoje kaimo troboje įrengtoje maldykloje. Tik 1842 m. ypač rūpinantis V. S. Šorochovui, P. Pavlovui, J. Kravcovui, L. Dyminui bei šventikui Joanui Nesterovui buvo pastatyta nedidelė medinė cerkvė. Veikiai bendruomenei išaugus iki 500 narių prireikė erdvesnių maldos namų. Juos Švč. Dievo Motinos į dangų ėmimo garbei pastatė 1903 m., vėliau pristatė varpinę, nupirko varpus, daug ikonų, bet viską sunaikino kilęs gaisras. Cerkvė buvo atstatyta 1913 m.
Tarpukariu sentikių bendruomenė turėjo iki tūkstančio narių. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai išvežė varpus, todėl šiuo metu egzotiškai skambinama dviem plaktukais tankiai, ritmingai taukšint į bokšte pakabintas aviacinių bombų tūtas. Įspūdingos čia būna Velykų, Kalėdų pamaldos, Švč. Dievo Motinos Dangun Žengimo atlaidai. Renkasi ir vietos, ir tolimesnių apylinkių sentikiai.
Netoli cerkvės, Viešinto ežero pakrantėje, buvo pirmosios Paežerių kapinaitės, bet jos ilgainiui buvo apleistos, vėliau nelikę jokio ženklo. Naujosios kapinės įsteigtos kalnelyje už kilometro į šiaurę nuo kaimo.