Pažuižiai (Pilkalnio apskritis)

Koordinatės: 54°49′34″š. pl. 22°47′44″r. ilg. / 54.8261°š. pl. 22.7956°r. ilg. / 54.8261; 22.7956 (Pažuižiai (Pilkalnio apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pažuižiai
vok. Paszuiszen, Sorgenfelde
Pažuižiai
Pažuižiai
54°49′34″š. pl. 22°47′44″r. ilg. / 54.8261°š. pl. 22.7956°r. ilg. / 54.8261; 22.7956 (Pažuižiai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Pažuižiai, Mažieji Pažuižiai,[1] Vorupaičiai[2] (vok. Paszuiszen, Warupatschen, nuo 1938 m. Sorgenfelde) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 20 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 23 km į pietryčius nuo Lazdynų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltrušių (Pažuižių) kaimo bendruomenė 1936 m.

Įkurti apie 1680 m. valstybinio miško žemėse.[3] 1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas su 6 ugniakurais,[4] 1823 m. – 4 laisvųjų valstiečių ūkiai su 27 gyventojais.[5] 17231818 m. priklausė Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Širvintos valsčiui. Tikintieji priklausė Širvintos evangelikų liuteronų parapijai. 1923 m. sujungti su Baltrušiais, naujajai kaimo bendruomenei paliktas Baltrušių pavadinimas.[6] Kaimą iš trijų pusių supo Didžiosios Plynės pelkė, kaimui priklausiusioje pelkės dalyje buvo kasamos durpės. Po Antrojo pasaulinio karo išnyko. Nuo 2008 m. kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[7] 1933 m. 1939 m.[8]
79 74 90 69


Be to, Baltrušių kaime 1905 m. gyveno 9, 1910 m. – 7 gyventojai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pažuižiai, 3, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-12-23.
  2. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  3. Erwin Spehr, Aus der Geschichte des Kreises Schloßberg (Pillkallen), vok.
  4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.114. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
  5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.5 (T – Z), p.107. Kümmel, Halle, 1823 vok.
  6. Širvintos valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. vok.
  7. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  8. www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis vok.