Paūdronių piliakalnis
| Paūdronių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Paūdronių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šalčininkų rajonas | ||
| Seniūnija | Turgelių seniūnija | ||
| Aukštis | 10 m | ||
| Plotas | 50x32 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1965 | ||
| Registro Nr. | / 25192 /A1587 | ||
Paūdronių piliakalnis, Pilies Kalnas – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 25192; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1587) Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Paūdronyse, Turgelių seniūnija. Pasiekiamas 1,4 km pavažiavus nuo Tabariškių keliu pro pasieniečių bokštą Paūdronių kaimo pusėn į pietus, Baltarusijos sienos link, už antros sodybos kairėje pasukus į kairę rytų kryptimi lauko keliuku link čia esančio nedidelio karjero, nuo jo dirvonuojančiu ožnugariu paėjus į rytus 200 m, yra jo gale, miško pakraštyje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Merkio dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 50x32 m dydžio, kiek iškilusiu viduriu, nuožulnėjančiu šiaurės rytų galu. Joje rasta brūkšniuotos keramikos. Aikštelės pietvakarių pakraštyje supiltas 20 m ilgio, 0,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į negilią, plačią, greičiausiai natūralią įdubą. Šlaitai vidutinio statumo, 10 m aukščio, pastatinti.
Piliakalnis apardytas duobių bei karo meto apkasų, apaugęs mišku.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 8700 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Papiškių piliakalnis 23 km | Didžiosios Kuosinės piliakalnis 17 km |
| ||||||||
| Turgelių piliakalnis 8 km |
|
||||||||||
| Sangėliškių piliakalnis 12 km | Bėčionių piliakalnis 22 km Kurmelionių piliakalnis 7 km |
Ščepanavičių piliakalnis 20 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 2, p. 426-427.
- Arūnas Strazdas. Nauji piliakalniai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 119.
- Gintautas Zabiela. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. 2001. T. 8, p. 30 (Nr. 21).