Pašyšių evangelikų liuteronų bažnyčia
55°18′08″š. pl. 21°40′01″r. ilg. / 55.30235°š. pl. 21.667024°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Šilutės rajonas |
| Gyvenvietė | Pašyšiai |
| Statybinė medžiaga | pytų mūras |
| Pastatyta | 1910 m. |
Pašyšių evangelikų liuteronų bažnyčia – buvusi evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutės rajone, Pašyšių kaime, 6 km į rytus nuo Juknaičių.
Pergyvenusi du pasaulinius karus, bažnyčia sunaikinta sovietiniais metais. Buvusiame bažnyčios pastate šiandien veikia kaimo parduotuvė. Istorinį parapijos ūkinį pastatą, kuriame sovietmečiu buvo įkurdintos Pašyšių mokyklai priklausiusios dirbtuvės, evangelikų liuteronų bažnyčia skyrė kaimo bendruomenės namams. Šalia bažnyčios išlikęs prastos būklės atminimo paminklas Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems parapijiečiams. Arčiausiai, už 4 km esančiose Kavolių kaimo liuteronų kapinėse reguliariai rengiamos kapinių šventės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pašyšių evangelikų liuteronų parapija buvo įkurta XIX-XX a. sandūroje. Bažnyčios kertinis akmuo padėtas 1909 m. liepos 18 d. Mūrinę bažnyčią su bokštu 1910 m. spalio 20 d. pašventino vyskupas D. Braun iš Kenigsbergo. Bažnyčios statyba kainavo 52 671 markę, iš kurių 16 536 markes skyrė Prūsijos karalystės 200 metų jubiliejaus fondas. 1926 m. Pašyšių parapijoje buvo 2230 tikinčiųjų. Vargonininkais pradžioje buvo vietos mokytojai, vėliau Ernst Buttkereit, M. Buttkereit.
Per karus bažnyčia nenukentėjo, parapija veikė ir po Antrojo pasaulinio karo. 1958-1960 m. daugelis parapijos gyventojų pagal repatriacijos programą pasinaudojo proga išvykti iš sovietų okupuotos Lietuvos. Sumažėjus parapijiečių, bažnyčia sovietinės valdžios apie 1964 m. buvo nusavinta. Bažnyčios pastate įsikūrė kultūros namai, o klebonijoje – mokykla. Uždarius parapiją, daugelis Pašyšiuose likusių liuteronų ėmė važinėti į pamaldas Žemaičių Naumiestyje.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai buvo sugrąžinti visi Pašyšių parapijos pastatai, išskyrus kleboniją, kurios pastatas priklausė mokyklai, buvo rekonstruotas ir gerokai padidintas. Dėl mažo gyvenančių liuteronų skaičiaus parapija Pašyšiuose nebuvo atkurta.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia buvo raudonų plytų mūro, vienanavė, su aštuonkampiu bokštu. Varpinėje kabojo 625, 359 ir 146 kg svorio varpai. Pagrindinės įėjimo durys buvo įrengtos bokšte, iš kurio per vestibiulį buvo patenkama į maldų salę su dviem suolų eilėmis, talpinančiomis 370 lankytojų. Navą dengė puošnios medinės skliautuotos lubos, šoninėse sienose buvo po tris arkinius langus. Du iš jų su vitražo stiklais su biblinių scenų vaizdais įrengti už altoriaus. Ši erdvė 1934 m. rudenį buvo skoningai dekoruota.
Bažnyčią, kleboniją ir jos statinius nuo gatvės skyrė neaukšta akmenų mūro tvora. Kita šventoriaus pusė ribojosi su Šyšos upės pakrante.
