Pūčkorių II piliakalnis

Koordinatės

56°06′05″ š. pl. 21°52′57″ r. ilg. / 56.10139°š. pl. 21.88250°r. ilg.

Vieta

Plungės rajonas

Seniūnija

Žemaičių Kalvarijos seniūnija

Aukštis

2–17 m

Plotas

145 x 25 m

Naudotas

I tūkst. pr.

Žvalgytas

1966 m.

Registro Nr.

u. k. 5496; AR810

Pūčkorių II piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu (Lietuvos Respublikos registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 5496; senasis kultūros paminklų sąrašo numeris AR810) – piliakalnis su papėdės gyvenviete šiauriniame Plungės rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Pūčkorių kaime (Žemaičių Kalvarijos seniūnija).

Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Medsėdžiai, pravažiavus Pūčkorių gyvenvietę pasukus į kairę pusę pietryčių kryptimi per laukus ir pavažiavus 200 m.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas masyvioje, Pilies kalnu vadinamoje kalvoje, kurią iš šiaurės rytų ir pietvakarių pusių juosia platūs bevardžių upelių slėniai. Teritorija netaisyklingo plano, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 426 m ilgio ir nuo 141 m (šiaurės vakarinėje dalyje) iki 195 m (pietrytinėje dalyje) pločio. Pietrytinėje, aukštesnėje kalvos dalyje pastebima piliakalnio aikštelė. Ji stačiakampio plano, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 145 m ilgio ir 25 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, vidutinio statumo, nuo 2 (vakaruose) iki 17 m (rytuose) aukščio.^[1] Piliakalnio rytinis galas nuplautas upelio. Čia šlaitas aukščiausiais ir stačiausias, leidžiasi į gilią daubą, vadinamą Pilies dauba.

Į šiaurės vakarus nuo aikštelės, žemesnėje kalvos dalyje buvusi papėdės gyvenvietė.

Teritorijos plotas – 64565 m².

1,3 km į šiaurės vakarus yra Pūčkorių I piliakalnis, 0,45 km į šiaurės rytus – kapinynas, 1,6 km į pietryčius – III piliakalnis.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis žinomas nuo seno. Pasakojama, kad Pilies kalnas dirbtinis, supiltas žmonių rankomis, o jo požemiuose paslėpti neregėti turtai.

1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius).^[2] Piliakalnio teritorijoje rasta keletas smulkų lipdytos keramikos šukių.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.

1972 m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR810),^[3] o nuo 1992 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.^[4]

Aplinkiniai piliakalniai

Jedžiotų piliakalnis 15 km
Mikytų piliakalnis 5 km
Pūčkorių I piliakalnis – 1,3 km

Girdenių piliakalnis 18 km

Vadagių piliakalnis 20 km
Renavo piliakalnis 17 km

Laivių piliakalnis 17 km

Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 8 km

Užpelkių piliakalnis 4,5 km
Gintališkės piliakalnis 12 km

Stanelių piliakalnis 15 km

Pūčkorių III piliakalnis 1,6 km
Gegrėnų piliakalnis 3,5 km
Žernių piliakalnis 8 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T. 2. – P. 141, eil. Nr. 609
↑ Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 67–68
↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 159
↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos piliakalniai
„Pūčkorių II piliakalnis, vad. Pilies kalnu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-16.
Gardai ir Plateliai XIII–XVI a.

[1] Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T. 2. – P. 141, eil. Nr. 609

[2] Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 67–68

[3] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 159

[4] Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993

[1]

[2]

[3]

[4]