Pūčkorių II piliakalnis
Pūčkorių II piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Plungės rajonas | ||
Seniūnija | Žemaičių Kalvarijos seniūnija | ||
Aukštis | 2–17 m | ||
Plotas | 145 x 25 m | ||
Naudotas | I tūkst. pr. | ||
Žvalgytas | 1966 m. | ||
Registro Nr. | u. k. 5496; AR810 |
Pūčkorių II piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu (Lietuvos Respublikos registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 5496; senasis kultūros paminklų sąrašo numeris AR810) – piliakalnis su papėdės gyvenviete šiauriniame Plungės rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Pūčkorių kaime (Žemaičių Kalvarijos seniūnija).
Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Medsėdžiai, pravažiavus Pūčkorių gyvenvietę pasukus į kairę pusę pietryčių kryptimi per laukus ir pavažiavus 200 m.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įrengtas masyvioje, Pilies kalnu vadinamoje kalvoje, kurią iš šiaurės rytų ir pietvakarių pusių juosia platūs bevardžių upelių slėniai. Teritorija netaisyklingo plano, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 426 m ilgio ir nuo 141 m (šiaurės vakarinėje dalyje) iki 195 m (pietrytinėje dalyje) pločio. Pietrytinėje, aukštesnėje kalvos dalyje pastebima piliakalnio aikštelė. Ji stačiakampio plano, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 145 m ilgio ir 25 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, vidutinio statumo, nuo 2 (vakaruose) iki 17 m (rytuose) aukščio.[1] Piliakalnio rytinis galas nuplautas upelio. Čia šlaitas aukščiausiais ir stačiausias, leidžiasi į gilią daubą, vadinamą Pilies dauba.
Į šiaurės vakarus nuo aikštelės, žemesnėje kalvos dalyje buvusi papėdės gyvenvietė.
Teritorijos plotas – 64565 m².
1,3 km į šiaurės vakarus yra Pūčkorių I piliakalnis, 0,45 km į šiaurės rytus – kapinynas, 1,6 km į pietryčius – III piliakalnis.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnis žinomas nuo seno. Pasakojama, kad Pilies kalnas dirbtinis, supiltas žmonių rankomis, o jo požemiuose paslėpti neregėti turtai.
1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius).[2] Piliakalnio teritorijoje rasta keletas smulkų lipdytos keramikos šukių.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
1972 m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR810),[3] o nuo 1992 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.[4]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Jedžiotų piliakalnis 15 km Mikytų piliakalnis 5 km Pūčkorių I piliakalnis – 1,3 km |
Girdenių piliakalnis 18 km | Vadagių piliakalnis 20 km Renavo piliakalnis 17 km |
|||||||||
Laivių piliakalnis 17 km |
|
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 8 km | |||||||||
Užpelkių piliakalnis 4,5 km Gintališkės piliakalnis 12 km |
Stanelių piliakalnis 15 km | Pūčkorių III piliakalnis 1,6 km Gegrėnų piliakalnis 3,5 km Žernių piliakalnis 8 km |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T. 2. – P. 141, eil. Nr. 609
- ↑ Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 67–68
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 159
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos piliakalniai
- „Pūčkorių II piliakalnis, vad. Pilies kalnu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-16.
- Gardai ir Plateliai XIII–XVI a.
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai