Pereiti prie turinio

Pūčkorių II piliakalnis

Koordinatės: 56°06′05″ š. pl. 21°52′57″ r. ilg. / 56.10139°š. pl. 21.88250°r. ilg. / 56.10139; 21.88250
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pūčkorių II piliakalnis

Pilies kalno vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Pūčkorių II piliakalnis
Pūčkorių II piliakalnis
Koordinatės
56°06′05″ š. pl. 21°52′57″ r. ilg. / 56.10139°š. pl. 21.88250°r. ilg. / 56.10139; 21.88250
Vieta Plungės rajonas
Seniūnija Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Aukštis 2–17 m
Plotas 145 x 25 m
Naudotas I tūkst. pr.
Žvalgytas 1966 m.
Registro Nr. u. k. 5496; AR810

Pūčkorių II piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu (Lietuvos Respublikos registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 5496; senasis kultūros paminklų sąrašo numeris AR810) – piliakalnis su papėdės gyvenviete šiauriniame Plungės rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Pūčkorių kaime (Žemaičių Kalvarijos seniūnija).

Pasiekiamas iš kelio Žemaičių KalvarijaGegrėnaiMedsėdžiai, pravažiavus Pūčkorių gyvenvietę pasukus į kairę pusę pietryčių kryptimi per laukus ir pavažiavus 200 m.

3D modelis
Pilies kalno vaizdas iš šiaurės pusės, nuo kaimo kapinių

Įrengtas masyvioje, Pilies kalnu vadinamoje kalvoje, kurią iš šiaurės rytų ir pietvakarių pusių juosia platūs bevardžių upelių slėniai. Teritorija netaisyklingo plano, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 426 m ilgio ir nuo 141 m (šiaurės vakarinėje dalyje) iki 195 m (pietrytinėje dalyje) pločio. Pietrytinėje, aukštesnėje kalvos dalyje pastebima piliakalnio aikštelė. Ji stačiakampio plano, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 145 m ilgio ir 25 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, vidutinio statumo, nuo 2 (vakaruose) iki 17 m (rytuose) aukščio.[1] Piliakalnio rytinis galas nuplautas upelio. Čia šlaitas aukščiausiais ir stačiausias, leidžiasi į gilią daubą, vadinamą Pilies dauba.

Į šiaurės vakarus nuo aikštelės, žemesnėje kalvos dalyje buvusi papėdės gyvenvietė.

Teritorijos plotas – 64565 m².

1,3 km į šiaurės vakarus yra Pūčkorių I piliakalnis, 0,45 km į šiaurės rytus – kapinynas, 1,6 km į pietryčius – III piliakalnis.

Piliakalnis žinomas nuo seno. Pasakojama, kad Pilies kalnas dirbtinis, supiltas žmonių rankomis, o jo požemiuose paslėpti neregėti turtai.

1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius).[2] Piliakalnio teritorijoje rasta keletas smulkų lipdytos keramikos šukių.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.

1972 m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR810),[3] o nuo 1992 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.[4]

Aplinkiniai piliakalniai

Jedžiotų piliakalnis 15 km
Mikytų piliakalnis 5 km
Pūčkorių I piliakalnis – 1,3 km
Girdenių piliakalnis 18 km Vadagių piliakalnis 20 km
Renavo piliakalnis 17 km
Laivių piliakalnis 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 8 km
Užpelkių piliakalnis 4,5 km
Gintališkės piliakalnis 12 km
Stanelių piliakalnis 15 km Pūčkorių III piliakalnis 1,6 km
Gegrėnų piliakalnis 3,5 km
Žernių piliakalnis 8 km
  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T. 2. – P. 141, eil. Nr. 609
  2. Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 67–68
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 159
  4. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993
  • Lietuvos piliakalniai
  • „Pūčkorių II piliakalnis, vad. Pilies kalnu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-16.
  • Gardai ir Plateliai XIII–XVI a.
  • Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai