Oro užkarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Oro užkarda (angl. air interdiction) – oro operacijos, skirtos priešo pajėgoms sunaikinti, neutralizuoti ar sustabdyti, iki jos nepradėjo veiksmingai priešintis, tai darant iš tokio nuotolio, kad veiksmų nereiktų derinti su ant žemės veikiančiais savo daliniais.[1] Kartais šie veiksmai įvardijami kaip tolimoji oro parama (angl. deep air support).

Oro užkarda, skirtingai nei strateginis bombardavimas, nėra atskira operacija siekianti vien oro jėga palaužti priešo pajėgas. Jos veiksmai yra skirti padėti ant žemės veikiančioms pajėgoms. Pagrindiniai taikiniai yra priešo pajėgų susitelkimo naikinimas/sutrukdymas, jų aprūpinimo reikalingais produktais nutraukimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios tokio pobūdžio operacijos pradėtos vykdyti dar Pirmojo pasaulinio karo metu, jų pagrindas yra klasikinės oro operacijos, kai turimas pranašumas ore. Vykdant operacijas už fronto linijos, populiariausiais taikiniais tapo geležinkelio linijos, tiltai, tiekimo konvojai. Dėl technologinių dalykų bei aviacijos naujumo karuose, tokie veiksmai buvo greičiau išpuoliai nei nuolatiniai veiksmai.

Antrojo pasaulinio karo metu tokios veiksmų operacijos tapo dažnu reiškiniu, žymiausi veiksmai ir labiausiai nuo to priklausiusios sausumos operacijos buvo Sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje.

Po pasaulinių karų, šie veiksmai buvo gausiai naudoti didžiųjų valstybių per Korėjos, Vietnamo, Irako karus. Taip pat tokia taktika panaudota 1999 m. NATO atakuojant Jugoslaviją, siekiant sustabdyti Slobadano Miloševičiaus pajėgas bei 2011 m. NATO įsitraukus į Libijos pilietinį karą.

Svarbiausi veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pranašumas ore yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių sėkmingai atlikti operacijas su mažais nuostoliais puolančiosioms pajėgoms.
  • Operacijų sėkmei labai svarbi žvalgybinė informacija apie taikinius. Pvz., JAV per karą Vietname turėjo menką suvokimą apie Vietkongo pajėgų veikimą, tai baigėsi ne tik nesėkme kare, bet ir milžiniškais nuostoliais civilinei infrastruktūrai bei didele operacijos kaina. To pasekoje, dėl per didelio žiaurumo, smarkiai smuko parama amerikiečių karinei kompanijai pasaulio ir pačių amerikiečių akyse.
  • Labai svarbu gebėti veikti bet kokiu oru bei įvertinti žemės paviršiaus veiksnius. Šiais laikais labai svarbus veiksnys – atakavimas naktį.
  • Operacijų planuotojai turi būti realistai, nes 100 % rezultato niekada nepavyks pasiekti, visada gali įvykti netikėtumų, nepriklausomai nuo to, kokio tikslumo surinkta žvalgybinė operacija pasirengimui.

Oro užkardų operacijų pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Operation Strangle – Antrojo pasaulinio karo operacija, kuria buvo siekiama sutrikdyti resursų tiekimui geležinkeliu Italijoje.
  • Operation Overlord – Antrojo pasaulinio karo operacija, per kurią Prancūzijoje buvo trikdomas Ašies pajėgų aprūpinimas.
  • Per Korėjos karą vykdytos amerikiečių operacijos naikinant Šiaurės Korėjos karinius konvojus.
  • Operation Odyssey Dawn – NATO operacija prieš Libijos kariuomenę Libijos pilietinio karo metu 2011 m.
  • Operation Inherent Resolve – JAV atakos prieš Daesh pajėgas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Enciklopedinis karybos žodynas, Vilnius, 2008 m., 653 p.