Ona Celietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ona Celietė ir Jogaila (piešinys Aleksandro Gvanjinio knygoje Sarmatiae Europeae descriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam)

Ona Celietė (slovėn. Ana Celjska, lenk. Anna Cylejska, 1380 m. pab. arba 1381 m. pr. − 1416 m. kovo 20 d. arba kovo 21 d.,[1] Krokuvoje) − Lenkijos karalienė, Jogailos antroji žmona.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilusi iš Celės grafų (vok. Grafen von Cilli, slovėn. Celjski grofje, veng. Cillei család) giminės, valdžiusios žemes dabartinių Vengrijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Slovakijos teritorijose. Tėvas grafas Vilhelmas fon Cili, motina − Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo ir Jadvygos Žaganietės (lenk. Jadwiga żagańska) duktė Ona, Elžbietos Gediminaitės vaikaitė (po vyro Vilhelmo von Cilli mirties ji ištekėjo už Teko hercogo Ulricho).

Po tėvo mirties paauglė Ona Celietė apsigyveno motinos tėvynėje ir susidraugavo su savo trečios eilės giminaite karaliene Jadvyga. Ji buvo ištikima karalienės palydovė, galbūt dėl to Jadvyga prašė savo vyro Jogailos, kad šis po jos mirties vestų Oną. Kituose šaltiniuose rašoma, kad tai lenkų didikai prirodė Jogailai Kazimiero Didžiojo vaikaitę, taip per jungtuves užsitikrindami tolimesnę sąjungą su LDK.

1399 m. karalienė Jadvyga mirė ir netrukus Jogaila pasipiršo Onai Celietei. Vestuves teko atidėti, nes paaiškėjo, kad pastaroji yra ir besipiršiančio giminaitė (aukščiau minėta Elžbieta Gediminaitė buvo Jogailos tėvo Algirdo sesuo). Galiausiai 1401 m. balandžio 23 d. popiežius Bonifacijus IX leidimą davė ir 1402 m. buvo atšoktos vestuvės. 1403 m. Ona Celietė Krokuvos katedroje buvo karūnuota Lenkijos karaliene, o 1408 m. balandžio 8 d. pagimdė dukrą, kuri buvo pakrikštyta Jadvygos vardu.[2]

Karalaitė Jadvyga Jogailaitė (mirė 1431 m.) Lenkijos sosto nepaveldėjo, jį užėmė Jogailos ketvirtosios žmonos Sofijos Alšėniškės sūnūs Vladislovas ir Kazimieras (pastarasis tapo ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu).

Išliko Jogailos laiškas Onai Celietei, parašytas pasibaigus Žalgirio mūšiui, tai vienas iš šių kautynių liudijimo dokumentų. Karalienė Ona 1413–1414 m. kartu su vyru ir dukra lankėsi Lietuvoje ir buvo Žemaitijos krikšto liudininke. Konstanco Bažnyčios susirinkimui ji parašė laišką, kuriame nurodė, kad kryžiuočiai smurtavo Žemaitijoje. Laiškas užrūstino tuometinę Vokiečių ordino vadovybę ir karalienė buvo patekusi į nemalonę.

Ona Celietė mirė 1416 m., palaidota Vavelio katedroje Krokuvoje. Netrukus Jogaila vedė trečią kartą − Sandomiero vaivados dukterį Elžbietą Granovską.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Z. Wdowiszewski, Genealogia Jagiellonów i Domu Wazów w Polsce, Kraków 2005, s. 67–68 (pierwodruk: 1968); J. Tęgowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów, Poznań–Wrocław 1999, s. 128. W Polskim Słowniku Biograficznym błędnie: 21 maja, zob. K. Pieradzka, Anna Cylejska, [w:] Polski Słownik Biograficzny, t. 1, Kraków 1935, s. 121 (niesprostowane).
  2. Zygmunt Wdowiszewski. Genealogia Jagiellonów i Domu Wazów w Polsce − Kraków: Avalon, 2005 ​ISBN 83-918497-2-4​, s. 81

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • M. Spórna, P. Wierzbicki. Słownik władców Polski i pretendentów do tronu polskiego − Kraków: Zielona Sowa, 2003 ​ISBN 83-7389-189-7​, s. 23–24
  • Zygmunt Wdowiszewski. Genealogia Jagiellonów i Domu Wazów w Polsce − Kraków: Avalon, 2005 ​ISBN 83-918497-2-4​, s. 66–68
  • Krystyna Pieradzka, w: Polski Słownik Biograficzny. T. 1. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1935, s. 121 Reprint: Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1989 ​ISBN 83-04-03484-0