Elžbieta Granovska
| Elžbieta Granovska | |
|---|---|
| Lenkijos karalienė | |
| |
| Pileckiai h. Topór dinastija | |
| |
| Gimė | 1372 m. Buda, Vengrijos karalystė |
| Mirė | 1420 m. gegužės 12 d. (~48 metai) Krokuva, Lenkijos karalystė |
| Tėvas | Otonas Pileckis |
| Motina | Jadvyga Melštynska |
| Sutuoktinis (-ė) | Jogaila |
| Vaikai | Jadvyga Granovska, Otonas Granovskis, Elžbieta Granovska, Janas Pileckis, Eufemija Granovska |
| Lenkijos karalienė | |
| Valdė | 1412 m. – 1417 m. (~5 metai) |
| Pirmtakas | Ona Celietė |
| Įpėdinis | Sofija Alšėniškė |
Elžbieta iš Pilicos Granovska (lenk. Elżbieta Granowska z Pileckich / Elżbieta z Pilczy; apie 1372 m. – 1420 m. gegužės 12 d. Krokuvoje) – trečioji Vladislovo Jogailos žmona, Lenkijos karalienė, Sandomiro vaivadienė, Rusios ir Sandomiro seniūnienė, Didžiosios Lenkijos generalgubernatorienė[1].
Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Elžbieta buvo vienintelė Sandomiro vaivados Otono iš Pilicos ir Jadvygos Melštynskos, Jogailos krikštamotės, duktė. Jos gyvenimas buvo kupinas neramumų. Mirus tėvui 1384 m., ji tapo turtingiausia Lenkijos mergina, paveldėjo visą tėvo turtą, įskaitant valdas Lancute ir Pilicoje. Nepilnametystės metu Elžbieta buvo atstovaujama savo motinos Jadvygos.
Ankstyvas gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tikėtina, kad iki santuokos su Jogaila Elžbieta turėjo tris vyrus[2]:
- Viselas Čamboras (kuris ją pagrobė 1389 m., bet vėliau ji buvo išvaduota Jano iš Jičino, Jogailos įsakymu),
- Janas iš Jičino (nuo 1392 iki 1395 m.),
- Vincentas Granovskis (nuo 1397 iki 1410 m.).
Iš trečios santuokos Elžbieta turėjo penkis vaikus:
- Jadvyga – nuo 1404 m. Jano iš Leksandrovicos žmona;
- Otonas;
- Elžbieta – nuo 1418 m. Bolko V, Opolsko kunigaikščio žmona;
- Janas (apie 1405–1476) – Pileckių šeimos su Lelivos herbu pradininkas;
- Ofka arba Eufemija – maždaug nuo 1423 m. ištekėjusi už savo motinos posūnio Jano iš Jičino.
Kai kurie tyrinėtojai (pavyzdžiui, Klemensas Kanteckis (Klemens Kantecki)) pateikia Elžbietos biografiją, kuri gerokai skiriasi nuo visuotinai pripažintos. Gimimo data laikoma 1382 m. (t. y., ji buvo dešimt metų jaunesnė, nei įprasta manyti). Be to, pirmosios dvi Elžbietos santuokos kelia abejonių. Manoma, kad jos antrasis vyras Jonas iš Jičino galėjo būti sugalvotas Jano Dlugošo, siekiant diskredituoti Elžbietą, parodant jos žemą kilmę.
Lenkijos karalienė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1416 m. mirė antroji Jogailos žmona Ona iš Celjės. Jogailai patiko Elžbieta ir jis nusprendė ją vesti. 1417 metų gegužės 2 dieną Sanoke įvyko vestuvės. Elžbieta karūnuota 1417 m. lapkričio 19 d. Vavelyje. Daugelis buvo nepatenkinti šia santuoka, nes tikėjo, kad 45-erių karalienė negalės pagimdyti sosto įpėdinio.
Karališkasis sekretorius Stanislavas Ciolekas parašė alegorinę pasakėčią apie tai, kaip liūtas (Jogaila) vedė kiaulę (Elžbietą) po to, kai toji jį užbūrė.
Po dvejų metų santuokos karalienei atsirado tuberkuliozės simptomai. Ji mirė Krokuvoje 1420 m. gegužės 12 d. ir buvo palaidota Krokuvos katedros bažnyčios Šv. Marijos koplyčioje. Po 166 metų Elžbietos palaikai buvo iškelti iš koplyčios, kad toje vietoje būtų palaidotas karalius Steponas Batoras. Elžbietos perlaidojimo vieta nežinoma. Istorikas Martynas Bielskis (Marcin Bielski) pažymėjo, kad, sprendžiant iš kaulų, karalienė buvo liekna ir graži[3].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sperka J. Elżbieta z Pilicy Granowska i król Władysław Jagiełło. Kulisy wielkiej miłości // Miłość w czasach dawnych / Pod ed. Możejko B. i Paner A. – Gdańsk, 2009. – S. 107–119.
- ↑ Wdowiszewski Z. Genealogia Jagiellonów i Domu Wazów w Polsce. – Kraków, 2005. – S. 69-74
- ↑ M. Duczmal. Jagiellonowie. Kraków 1996. S. 230.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||
