Aleksandras Gvanjinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Gvanjinis
Alessandro Guagnini.png
Herbas "Gvagnin"
Herbas "Gvagnin"
Gimė: 1538 m.
Veronoje
Mirė: 1614 m. (~76 metai)
Krokuvoje
Commons-logo.svg Vikiteka: Aleksandras GvanjinisVikiteka

Aleksandras Gvanjinis (dar užrašomas taip Gvagninis, Gvaninis; lenk. Alexander Gwagnin, lot. Alexander Gwagninus, it. Alessandro Guagnini dei Rizzoni; g. 1538 m. Veronoje – m. 1614 m. Krokuvoje) – italų kilmės lenkų rašytojas, karininkas ir kronikininkas.[1] 14 metų (pagal kitus duomenis - 18 metų) buvo kariniu Vitebsko komendantu.[2][3]

Nuo XVI a. šeštojo dešimtmečio tarnavo rotmistru Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, nuo 1561 m. dalyvavo Livonijos kare. 1571 m. tapo Abiejų Tautų Respublikos piliečiu, dalyvavo karuose su Maskva, Moldavijos magnatų karuose. Paskutiniuosius gyvenimo metus gyveno Lenkijos karalystės sostinėje Krokuvoje. Gvanjinis buvo puikaus išsilavinimo, mokėjo keletą kalbų (lotynų, vokiečių, lenkų, taip pat ir rusėnų).

Labiausiai žinomas dėl 1578 m. lotynų kalba išleisto veikalo „Europos Sarmatijos aprašymas“ (Sarmatiae Europeae descriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam, Samogitiam, Russiam, Masoviam, Prussiam, Pomeraniam… complectitur). Knygoje aprašomos Rytų Europos šalys (Lietuva, Lenkija, Livonija, Maskvos valstybė), jų istorija, geografija, religija, tradicijos ir kt. Kurdamas šį veikalą A.Gvanjinis daugiausia naudojosi Motiejaus Strijkovskio kronika. Pirmą kartą išleista 1578 m. Krokuvoje, po to 1581 m. Spire (Vokietija), 1583 m. Italijoje italų kalba. 1611 m. ši kronika išplėsta ir išleista lenkų kalba[4].

Motiejus Strijkovskis ginčyjo Gvanjinio autorystę ir skundėsi dėl jo darbo plagiato kraliui, kuris 1580 m. jo pretenzijas patvirtino. Nepaisant to A.Gvanjinio knyga toliau buvo leidžiama jo vardu ir net išversta į lenkų kalbą. Išplėstas leidimas pasirodė 1611 m.

Kronikoje pirmą kartą pavaizduoti lietuvių kunigaikščių paveikslai. Nors portretai buvo išgalvoti bei neturėjo su kunigaikščiais nieko bendro, kunigaikščiai vilkėjo anachronistiniais drabužiais ir buvo apginkluoti tuometiniais ginklais, šie paveikslai padarė didelę įtaką vėlesniam didžiųjų kunigaikščių vaizdavimui.

Kronikos egzemplioriai yra prieinami Vilniaus universtiteto bibliotekoje, Pranciškaus Skorinos Baltarusijos bibliotekoje ir Londono muziejuje.

Valdovų imaginaciniai paveikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zdenek, David (2003). Finding the Middle Way: The Utraquists' Liberal Challenge to Rome and Luther. Woodrow Wilson Center Press. p. 432. ISBN 0801873827.
  2. Витебская старина / Сост. А. П. Сапунов. — Т. 4. — Витебск, 1885.
  3. Poe, Marshall (2003). Early Exploration of Russia: The Moscovia of Antonio Possevino, S.J. Taylor & Francis. p. 153. ISBN 041532274X.
  4. Aleksandras Gvanjinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 20 psl.